Puslapiai

2022 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Gintaras Furmanavičius: Nesekmadieniniai skaitiniai #106

Nesekmadieniniai skaitiniai #106

 Tikriausiai Lietuvoje jau seniai nebeliko tikinčių, kad teisingumo deivė Temidė tikrai užsirišusi savo akis. Visi žinome, kad Temidė vaizduojama su raiščiu ant akių – bešališkumo simboliu, vienoje rankoje laikanti kalaviją, o kitoje – svarstykles. Svarstyklės – senovinis nuosaikumo ir teisingumo simbolis. Ant teisingumo svarstyklių sveriami blogis ir gėris. Ar tikrai teisingumo svarstyklės Lietuvoje yra lygsvaros būsenoje?
 
Jau kurį laiką respublikos generalinio prokuroro pareigas sau prisiskyręs ir su tikru komjaunuolišku azartu jas atliekantis kristalinio skaidrumo žurnalistas, nemažai pasiekęs versle ir azartiniuose žaidimuose, pasiėmęs į kompaniją nenusakomos lyties ir amžiaus premjero patarėją užsienio prekybos ir kelių blokavimo klausimais vykdo aktyvų puolimą prieš Kauno miesto merą ir jo verslus. Jei neturėčiau ilgametės patirties politikoje gal ir patikėčiau, kad visa ši klounada vyksta šiaip sau. Kaip ir vienos trijų raidžių niekam nepavaldžios struktūros, politikų tarpe vadinamos užsakymų stalu pasirodymas scenoje, likus metams iki savivaldos rinkimų. Bet patirtį politikoje turiu, todėl atsitiktinumais netikiu.
 
Pradėkime iš toliau. Ar jums teko girdėti apie du lietuviško kapitalo holdingus – „Novikontas“ ir „Garant group“? Kertu lažybų, kad ne. Tai – dvi skirtingos Lietuvos įmonių grupės, registruotos Klaipėdoje. Dar prieš kelis metus viešai prieinamuose šaltiniuose nesunku rasti informaciją, kad „Novikontas“ Kaliningrade buvo sudaręs 49 valstybinius sandorius, o laivų remontu ir techniniu aptarnavimu užsiimančios „Garant group“ įmonės – 84.
 
Ar teko matyti piketus ir gausias demonstracijas, kuriose žurnalistų būna daugiau, nei samdytų demonstrantų prie jų būstinių Kkaipėdoje? Neteko. Nes jų vadovai nepretenduoja būti uostamiesčio merais. O gal jums teko matyti tokias pačias demonstracijas prie Kėdainių savivaldybės pastato, kuriame rajono gyventojais jau ne vieną kadenciją rūpinasi „Daumantai LT“ vadovas ir vienas iš akcininkų, buvęs rajono meras, o šiuo metu Kėdainių tarybos narys liberalas Saulius Grinkevičius? Juk prieš keletą metų jis didžiavosi, kad Kaliningrade atidarė 4 milijonų eurų vertės fabriką, kurį pastačius, bus siekiama užimti iki dešimtadalio Rusijos pomidorų padažų rinkos. Ar generalinio prokuroro pareigas galimai atliekantis skaidruolis kvietė savo netirpstančius besmegenius klijuoti lipdukus ant puikios Daumantų produkcijos? Ne, nekvietė, nes tai liberalų įmonė.
 
Kauno miesto savivaldybės taryboje teko dirbti dvi kadencijas, tai yra aštuonerius metus. Su labai trumpa pertrauka miestui vadovavo toks juokingas meras, dabar, kaip sako krepšininkai sėdintis gale suoliuko seime. Tokio neūkiškumo ir savų protegavimo, koks tuo metu vyko Kaune man niekur neteko matyti. Jei jums neužtenka „Auksinio tualeto” istorijos, kai 2008 metais pastatytas jūriniame konteineryje įrengtas tualetas, miesto biudžetui kainavęs 153 tūkstančius eurų, po 10 metų 2020 metais buvo parduotas vos už 1 tūkstantį eurų, galiu jums papasakoti istoriją, kaip savivaldybėje buvo patvirtintas gatvės, kurioje buvo pamiršta įrengti šaligatvius projektas. Ir dar daug kitų istorijų, po kurių mano mylimas gimtasis miestas po truputį tapo apšepusia ir nugyventa kuro kolonėle, važiuojant iš sostinės į pajūrį.
 
Miesto vadovu tapus dabartiniam merui, jau po metų Kaunas pradėjo keistis ir iki šios dienos pasikeitė neatpažįstamai. Juk ne šiaip sau miesto gyventojai 2019 metų savivaldybės rinkimuose merui ir jo komandai sekančiai kadencijai įteikė 32 iš 40 miesto tarybos mandatų ir mero postą. Likusios 8 vietos teko amžinai viskuo besipiktinantiems ir miestą negrįžtamai (labai noriu tuo tikėti) praradusiems konservatoriams. Tačiau jie taip nemano. Juk tokia padėtis yra skandalinga. Reikia visomis įmanomomis priemonėmis Kauną sugrąžinti į teisingas - Tėvynės sąjungos rankas. Nuo neatmenamų laikų į Kauno vienmandates apygardas visada sugužėdavo visi teisingosios partijos sunkiasvoriai: R. Juknevičienė, T. Langaitis, G. Landsbergis. Štai ir 2020 metų seimo rinkimuose Kauno vienmandatėse dalyvavo A. Anušauskas, V. Juozapaitis ir pats Lietuvos Anūkas nr. 1, neturintys nieko bendro su miestu ir jo gyventojais.
 
Todėl ruoštis atkovoti miestą jiems reikia pradėti jau vakar. Tam tinka visos priemonės, o ypač netirpstančių besmegenių, valdomų iš kelių socialinių tinklų paskyrų, ordos. Niekam neįdomu, kad mero ir jo šeimos verslui sukurti reikėjo daug laiko ir pastangų, kad yra daug Lietuvos įmonių, ir toliau dirbančių su valstybe agresore. Juk tie, kurie spaudžia merą nėra gyvenime sukūrę nei vienos darbo vietos. Būtų tikrai be galo įdomu išgirsti generalinio prokuroro pareigas sau prisiskyrusio ir jau daug metų iš biudžeto lėšas čiulpiančio skaidruolio verslo sekmės istoriją. Juk kito kūrinį sugriauti visada gerokai paprasčiau, nei sukurti savo. Arba paaiškinti savininkui, kaip jis turėtų paskirstyti savo pelną ir ultimatyviai duoti jam terminus tą padaryti.
 
Gera žinia yra ta, kad šią savaitę būnant Kaune ir kalbant su miestiečiais teko girdėti, kad dauguma supranta, kas ir kodėl čia vyksta. Nors visokios pseudoapklausos ir teigia kitaip, mero gerus darbus visi mato, taip pat, kaip ir tuos, dėl kurių žmonės reiškia nepasitenkinimą. Supraskite mane teisingai - nesu aklas Kauno valdžios fanatikas, matau, kas turėtų būti geriau, kuo nepatenkintas verslas. Taip pat matau, kas seime daroma su savivaldybių rinkimais ir kaip stengiamasi neleisti mums vėl tiesiogiai rinkti merų. Bet tai jau kito teksto tema, prie kurios tikrai sugrįšime. 

Pabaigoje turiu deklaruoti, kad iš mero du kartus, kaip ir kiti tuometinės savivaldybės tarybos nariai esu gavęs kalėdinių dovanų puikios jo fabrikų produkcijos, kurios vertė nesiekė privalomos deklaruoti VMI. Tai buvo seniai, kai abu dar buvome miesto tarybos nariai.
 
„Jeigu paslėpsite tiesą ir užkasite ją į žemę, ji būtinai išaugs ir įgis tokią jėgą, kad ištrūkusi nušluos viską savo kelyje.” 

Emilis Zola

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą