2020 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

2020 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

„Te­bū­nie švie­sa! Štai ir vi­sas kerš­tas“ Praeities tremtis tiek pridarė blogio ir tai patvirtina konservatoriai, kurie nuo to yra nukentėję daugiausia. Dėl pažeistų smegenų nebesupranta kas yra šeima, artimas, draugas, pagarba, nuolankumas, paprastumas ir tai, kas yra LIETUVA ir jos tauta. Ką jie bedarytų, daro su pykčiu, kerštaudami nežinia kam ir dėl ko. Todėl kenčia visa Lietuva ir jos gyventojai. VIENYKIMĖS PADĖTI KONSERVATORIAMS, nes jų 30 metų senumo liga, yra žymiai pavojingesnė/klastingesnė negu, kad COVID-19. Kaip parodė praktika, tremtiniams buvo pripažinta reabilitacija, kompensacija ir kitos lengvatos, tačiau atkurti to, kas jų galvoje buvo iki tremties, jau nebeįmanoma-visur jiems vaidenasi RUSAS, visas kaltes ir žudymus Lietuvoje prasimanytai/išgalvota verčia RUSAMS ir kt. Mieli broliai ir seserys lietuviai, išvykusieji /tremtiniai, tikrai nuoširdžiai užjaučiu Jūsų šeimas, kurie iš Lietuvos buvote ištremti po 1991 metų ir dar nežinia kada galėsi grįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų, juos apkabinti, priglausti, aplankyti kapus artimųjų. Vienykimės el. paštas: ergonteise@gmail.com Teisininkas Arvydas Balčius

2020 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui?

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui? LR Referendumo įstatymo 11 straipsnis. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimas 1. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. 3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Šio akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir nusiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. 4. Jeigu grupės prašyme nurodyta, kad referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Vyriausybės kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai. 5. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. 6. Piliečių reikalavime referendumui siūlomo sprendimo teksto keisti neleidžiama. 7. Jeigu referendumui siūlomi sprendimai tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį yra nesusiję, dėl kiekvieno iš jų piliečių parašai turi būti renkami atskirai. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išduoda atskirus piliečių parašų rinkimo lapus dėl kiekvieno referendumui siūlomo sprendimo. 8. Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko. 9. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo. 10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-2787, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02279

2020 m. lapkričio 10 d., antradienis

KURSAS PRIEŠ VALSTYBĘ ASFALTUOJAMAS

KURSAS PRIEŠ VALSTYBĘ ASFALTUOJAMAS Atkreipkime dėmesį, kad nei rinkimų į Seimą metu, nei derybose su Lukiškių pliažo idėjos kūrėjais nebuvo aptariama ir diskutuojama konceptualiu Lietuvos valstybės vizijos ir išlikimo šiandien, artimojoje ir tolimojoje ateityje globaliame pasaulyje klausimu. Tą patį galima pasakyti ir dėl savo vertybių pripažinimo ir gerbimo atmetimo prasmės. Estijos Konstitucijoje yra nuostata, kad jų tauta, papročiai ir tradicijos turi išlikti amžinai kaip ir suverenitetas. Naujajai koalicijai tokie klausimai nesuvokiami ir neegzistuoja, kas bus matysis, o dabar užsiimsime tik ūkiniais klausimais. Lietuvos valstybės istorinė vizija yra esminis, išeities klausimas, teisinis, politinis, moralinis bei išdidumo ir savigarbos istorinis prasmingumas ir tęstinumas. Koalicija vienu iš veiklos prioritetų vėl iškėlė pirminį dvigubos pilietybės klausimo sprendimą. Mes neprakeikiame lietuvio, kuris priėmė kurios nors šalies pilietybę ir jeigu lietuviai norės likviduoti savo valstybę, tai ne Putino tankai tai atlieka ir atliks, o mes patys. Nebus lietuvių kalbos, lietuvis tarnaus ne Lietuvos, o, tarkim, Vokietijos kariuomenėje, dalyvaus Bundestago rinkimuose, nemokės lietuvių kalbos. Liks senelių sentimentai. Ir tai kvepia Lietuvos istorijos ir pareigų nereikalingumu, išnykimu, nors himne giedame apie svarbią praeities stiprybę. Dabar atėjome mes, išmintingesni už visas epochas ir nuo mūsų prasideda nauja era ir diktuoja mūsų mentalitetas, intelektas ir erudicija. Problema paprastesnė. Lietuvos pilietybė reikalinga ne Tėvynės meilę patvirtinti, ne Lietuvą mūryti, o reikalingas tik pasas kaip bankinė nuolaidų kortelė. Antra pilietybė tik skatins, palengvins, padidins ir morališkai legitimuos migraciją. Šiandien Europos pagrindinėse šalyse vienai moteriai tenka tik nuo 1,9 iki 1.2 vaiko. Demografai skaičiuoja, kad mūsų labai geru atveju po 300 metų neliks. Iki tokio lygmens problemų kanapių augintojai ar vienalyčių santuokų skatintojai su savo bendrais dar nenuėję, bet kelią šluoja tvirtu kotu šluota. Ir ne vien dėl skurdaus gyvenimo, o dėl žmogaus pastatymo į drimelio vietą bėgama kur akys veda. Apie tai nekalbama ir net neaptariama, tik kasdienes smulkmenėles lukštendami įsivaizduoja, kad Lietuvos valstybės laisvės ir teisingumo vieškeliu važiuoja, kad net dulkės kyla, o tai reiškia savanorišką valstybės su visa istorija likvidavimą pradedant Lukiškių pliažo istorine dvasia. Ir visas valstybingumas yra focus marocus. 2020-11-10 Algirdas Endriukaitis

2020 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

KARANTINAS 2.0 13 diena.

KARANTINAS 2.0 13 diena. Lapkričio 9 d., pirmadienis. Veryga: po lapkričio 1-osios savaitgalio smarkiai išaugo vyresnių asmenų sergamumas. Niekšai Jūs. Neklausėte. Važiavote į kapus. Lankėte tėvus ir močiutes. Klaupkitės ant kelių, daužykite ranka į krūtine ir kartokite: "aš kaltas, prisipažįstu kaltas - geri vaikai tėvų nelanko". Kaip tu išdrįsai neklausyti visažinių. Ar išdrįsi dabar pažiūrėti į veidrodį? Gąsdinam toliau - jei darbuotojas pažeidžia įpareigojimą izoliuotis ir atvyksta į darbo vietą, jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 Eur siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas – ir iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Darbdavys tokiu atveju turėtų nedelsdamas išsiųsti tokį darbuotoją namo, o šiam nesutinkant – nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų. Jeigu darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą darbuotojo izoliaciją, įprastai jokia jo atsakomybė prieš valstybę, kitus darbuotojus ir trečiuosius asmenis neturėtų kilti. Tačiau jei apie privalomą darbuotojo izoliaciją darbdavys žinojo ir leido (ar net liepė) dirbti, atsakomybė grėstų ir jam. Medikai sako, kad su kaukėmis šešiamečiai nealps – bijoti reikia ne to. „Kaukės gaminamos iš orui pralaidžios medžiagos, praleidžia deguonį ir anglies dvideginį, todėl dėvint kaukę trūkti oro neturėtų, alpti dėl to negalima“, – aiškino gydytoja. Kertinis žodis - NETURĖTŲ!!! Kaip galima netikėti/nepasitikėti "specialistais". O ko tada bijoti? Bijoti reikia mąstančių žmonių, kurie nesutinka su neadekvačiomis taisyklėmis, jie jau apskelbti - ASOCIALIAIS. Asocialus - abejingas ar kenkiantis visuomenei, nevisuomeniškas. Sveiki įstoję į klubą! Lietuvoje vyrauja baimė ir bauginimai. O pasaulis švenčia. Medios išsirinko ir piarina TĄ kandidatą. Koks sutapimas - ir skiepukas jau beveik baigtas. Akcijų biržos žaliuoja. Vos gyvas "NEASOCIALIŲJŲ" Mesijas bando susigaudyti kas vyksta. O vyksta masinė psichozė, kuri ūmėja kasdien ir su pagreičiu. Ir darosi tikrai baisu į ką visa tai išsivystis... BUS DAUGIAU

2020 m. lapkričio 6 d., penktadienis

2020-11-13 D. 12 VALANDĄ LIETUVOJE ĮTEISINAMA/SKELBIAMA ANARCHIJOS DIENA

2020-11-13 D. 12 VALANDĄ LIETUVOJE ĮTEISINAMA/SKELBIAMA ANARCHIJOS DIENA LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCNIS TEISMAS ( LVKT) INFORMUOJA, KAD VIS DAUGIAU IŠEIVIŲ IŠ LIETUVOS RUOŠIASI GRĮŽTI Į LIETUVĄ 2020-11-13 DIENĄ 12 VAL. ANARCHIJOS DIENAI PAŽYMĖTI PAGRINDAS: LIETUVOS PREZIDENTAS 2020-11-03 PASIRAŠĖ IR VIEŠAI PASKELBĖ DEKRATĄ DĖL nelegitimios ŽMONIŲ GRUPĖS, PAVADINTOS „NAUJAI IŠRINKTO SEIMO „ PIRMOJO POSĖDŽIO SUŠAUKIMO „Šalies vadovas pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo“ 2020-11-03 Dekrete rašoma: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo. Šalies vadovas naujai išrinktą Lietuvos Respublikos Seimą į pirmąjį posėdį kviečia penktadienį, lapkričio 13 d., 12 val.“ Dekrete nenurodoma kokia Konstitucija Gitanas Nausėda vadovaujasi. 2020 metų Rinkėjų skundai dėl masinių rinkimų pažeidimų LR Seime ir Prezidentūroje dar neišnagrinėti. Lietuvos Konstitucijos 55 str. numatyta, kad Politinės Partijos negali būti kandidatai į LR Seimo rinkimus. VRK 2020 metų rinkimuose, prieštaraujant Lietuvos Konstitucijos 55 str. VRK leido Politinėms partijoms dalyvauti LR Seimo rinkimuose ir buvo renkamos. LVKT 2020-10-31 konstatavo ir pranešė Lietuvos prezidentui ir LR Seimui, kad nuo 1993 metų spalio 25 iki šiol Lietuvos Seimas ir Vyriausybė yra neteisėti, kadangi Lietuva valdoma Anarchinių pagrindu. Todėl iš 2020-11-03 Gitano Nausėdos Dekreto suprantama, kad jis TIKRAI žinodamas, kad yra išrinktas vadovaujant nelegitimiai/neteisėtai VRK, 2020-11-03 Dekretu nori įteisinti Lietuvoje Anarchijos Dieną. Anarchija (gr. αναρχία 'be valdžios') – visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos. Aristotelis anarchija vadino žmonių nenorą paklusti valdžiai bei dėl to kylančią betvarkę. ANARCHIJOS DIENOS SKELBIMO PAGRINDAI: 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės. Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.” Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d. Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.” Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip. Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turėjo vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z. Vaigausko ir 2020 metais LAURA MATJOŠAITYTĖ. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė? Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Bet to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakia iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą. Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška. Dar didesni “demokratijos” stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygia teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.” Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucines lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs. LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucinis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja? Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi. Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą - apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sąrašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi. Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime.