2021 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

BAUDOS KVITAS.

BAUDOS KVITAS.
Senutė sėdėjo tuščiame parke ant suoliuko. Prie jos priėjo jaunas policininkas. - Sveiki, Jums negalima čia būti - karantinas. Senutė atsiduso, tačiau nepajudėjo iš vietos. - Man teks išrašyti Jums baudą , - giežtai tarė tvarkos sergėtojas. - Rašykite, - atsakė senutė, - prašau, ir nesivaržykite. Tai juk Jūsų darbas, - nusišypsojo ji. Dabar jau atsiduso policininkas. - Grįžkite, prašau namo. Juk Jūs rizikos grupėje. Dabar karantinas. Aš nenoriu rašyti Jums baudos. Jūsų pensija, tur būt, nedidelė. Senutė įdėmiai į jį pažiūrėjo ir truputį pagalvojusi atidarė savo rankinuką. Ten buvo visas šūsnis baudų. - Oho, kiek čia jų pas Jus, - sutriko policininkas, - nesuprantu... Ir jis nutilo. - O ką čia suprasti, jaunuoli? Jums karantinas, o man - pavasaris. Gal tai paskutinis pavasaris mano gyvenime? Man jau nemažai metų. Aš nebijau mirties, bet bijau praleisti šį nuostabų, čiulbantį, žydintį, viliojantį pavasarį. Kam man gyventi tarp keturių sienų? Kam bendrauti su artimaisiais per ekraną, žiūrint serialus, klausantis bauginančių naujienų? Todėl Jūsų baudos manęs negąsdina. Išgyvensiu epidemiją - sumokėsiu, tegu valstybei bus nauda, gal geriems darbams nueis. O jei neišgyvensiu - man tai nerūpės. - Aš suprantu. Taip. Aš tikrai, gal būt... - vaikinas rinko žodžius, - suprantu. Bet pagalvokite, kokį pavyzdį Jūs rodote kitiems? Senutė nusijuokė. - Kokį pavyzdį? Kiekvienam savas pokalbis su mirtimi. Aš su ja dar nuo karo pasišneku. Seselė buvau. Kai pamatau seseles priekinėse fronto linijose - visada verkiu. Tiek žmonių neišgyveno iki šio pavasario. Policininkas bandė paskaičiuoti, kiek senutei metų, bet pamiršo, kada karas baigėsi. Jis tyliai išrašė baudą, ištiesė ją senutei. Ji nežiūrėdama paėmė ją ir įsidėjo į rankinuką. - Gero Jums pavasario, pone, - linktelėjo jis ir nuėjo. - Ir Tau, vaikeli, gero pavasario, - pagalvojo senutė ir atsuko savo raukšlėtą veidą pavasario saulei. Namie ji atsivertė baudos kvitą. Vietoje sumos ten buvo šypsenėlė, nupiešta vaikiška ranka. - Ir kas jaunimo per mada šitoms kvailoms šypsenėlėms? Ji vartė baudos kvitus vieną po kito. Kiekviename jų vietoje baudos sumos puikavosi šypsenėlė ir žodis "Sveikatos". ( Daiva)

2021 m. vasario 12 d., penktadienis

Lietuvos Visuomenės Tarybos pranešimas spaudai

Lietuvos Visuomenės Tarybos pranešimas spaudai 2021-02-12 Vilnius
Lietuvos Visuomenės Tarybos ir Visuomenės ekstremalių situacijų komisijos, Susitelkimo dalykinė veikla drąsina visuomenę, atskleidžia COVID-19 tariamo suvaldymo apgaulę. Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę už drąsą ir sveiką nuovoką, baimės nebuvimą. Reikia išminties ir ryžto, o svarbiausia, apsisprendimo ieškoti tiesos ir atsakymų dėl veidmainiško šiandieninės mūsų visuomenės varymo į ožio ragą. Gerb. Živilės Pinskuvienės ir kitų miestų bei rajonų merų apsisprendimo dėka atskleista veidmainiška COVID-19 statistika turi atverti visiems akis. Kviečiame Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį padėkoti merei Živilei Pinskuvienei už pilietiškumą, bet ne klaidinti visuomenę, kad iš esmės klaidingos statistikos dėl COVID-19 ligos ištaisymas neįtakos sergančiųjų skaičiaus 100000 gyventojų ir Vyriausybės sprendimų dėl taip vadinamos pandemijos suvaldymo. Aritmetikos mokėmės visi, ir jos mokė mus dar mokykloje. Rėmimasis iš esmės klaidinga statistika ir šiai ligai diagnozuoti netinkamais testais – tai ne tik saviapgaulė ir visuomenės klaidinimas, bet ir biudžeto lėšų švaistymas. Kviečiame visą Vyriausybę dirbti drauge su visuomene ir įsiklausyti ne tik į nuo valdžios tiesiogiai priklausančių ekspertų nuomonę, bet ir į visuomenės bei nepriklausomų ekspertų nuomonę. Nepagrįsti sprendimai dažniausiai yra ir neteisingi. Išbandymų metais ne mažiau svarbu būti ir savikritiškais. Baimė diskutuoti ir tartis su visuomene – tai ne išeitis. Jūs prisiėmėte atsakomybę šiuo sudėtingu laikotarpiu būti aukščiausia Lietuvos vykdomąja valdžia. Todėl gerbkite visų mūsų nuomonę, ieškokite bendrų sprendimų su visuomene. Tik susitelkime, bet ne susiskaldyme yra išeitis ir teisingi sprendimai. Todėl sveikiname ir šią savaitę Seimo spaudos konferencijoje pristatytą medikų-ekspertų komisiją. Kviečiame ir medikus būti pilietiškais, gerbti save ir pacientus. Gyventi privalome ne iliuzija, kad kažkas apmokės mūsų neveikimo kaštus, bet supratimu, kad turime ne laukti, bet veikti. Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininkas dr. Zigmas Vaišvila Saugos ir sveikatos apsaugos darbo grupės vadovė, Visuomeninės ekstremalių situacijų komisijos l.e.p. pirmininkė dr. Nendrė Černiauskienė

2021 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Lietuvių žemės Teisingumo teismas praneša: 2021-02-03 vartotojai įteikė Ingritai Šimonytei reikalavimą atlyginti 3900 000 eurų moralinę žalą dėl pažeistų vartotojų teisų:

Lietuvių žemės Teisingumo teismas praneša:
2021-02-03 vartotojai įteikė Ingritai Šimonytei reikalavimą atlyginti 3900 000 eurų moralinę žalą dėl pažeistų vartotojų teisų: PRETENZIJA NUTRAUKTI VARTOTOJŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ LŪKESČIŲ PAŽEIDIMUS IR ATLYGINTI MORALINIUS NUOSTOLIUS Ginant vartotojų teises ir teisėtus interesus ruošiamas vartotojų Grupės ieškinys teismui, dėl Solidarių atsakovų tyčinės veikos, nukreiptos smulkaus ir vidutinio verslo diskriminavimui, galimo jo naikinimo, dėl ko nukenčia vartotojų ekonominiai interesai. Nuo 2020-03-15 iki šiol Teisingumo ministerijos įgaliota Nacionalinė vartotojų konfederacija, įm. kodas: 126374789, pradėjo neteisminį tyrimą dėl 300 vartotojų skundų, kurie iš atsakovų reikalauja po 13 000 eurų piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2020-03-15 iki šios pretenzijos įteikimo atsakovams, t.y. po 1000 eurų už kiekvieną mėnesį, per kurios vartotojai negali savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją). Teismui paruoštas 300 vartotojų Grupės vartotojų ieškinys, kurio bendra ieškinio suma sudaro 3 900 000 eurų. Solidarūs atsakovai: Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė bendru sutarimu, tyčia trukdo vartotojams, siekdami pažeisti vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, numatytus Vartotojų apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1p., 8 p, 9 p., 18str., 1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją); 8) į švietimą vartojimo srityje; 9) į ekonominių interesų apsaugą. 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809) solidarūs atsakovai pažeidė ieškovų asmens, kaip vartotojo teises ir ekonominius interesus, nes neleido/džia laisvai, savo nuožiūra įsigyti prekes ir paslaugas pas pasirinktą pardavėją ar paslaugų teikėją, dėl ko patiria visuotiną diskriminaciją, emocinę depresiją, prarado pasitikėjimą LR Seimu ir LR Vyriausybe. Apie tai, kad šiais nutarimais yra silpninamos vartotojo teisės, numatytos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, LR Vyriausybė nepranešė ir per Nacionalinę LRT, kuri, remiantis tuo pačiu įstatymu, 18 str., turi prievolę „teikti informaciją vartotojų teisių apsaugos klausimais“, todėl tokia tyčia pažeidė teisę į ieškovų ir jų šeimos narių ekonominių interesų apsaugą, tuo pažeisdama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtintas vartotojų teises, tarp jų ir į ekonominių interesų apsaugą. Įstatymo leidėjas numato, būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Ieškinys atitinka reikalavimus, numatytus CPK 5 str., CK 6.204 str., 6.279 str., 6.6 str. 3 d., 6.189 str., 6.250 str. 1 d., 6.263 str., 6.2281 straipsnio 1 dalimi, 6.162 straipsniu, Konstitucijos 30 str., teismų praktika civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-50-695/2016, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir ES sektorių teisės aktų sąveika https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/... Baltijos šalių vartotojų teises ginančių valstybės institucijų bendradarbiavimo susitarimu, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (toliau – Bendradarbiavimo reglamentas). Neteisminio tyrimo metu nustatyta, kad LR Seimas neatliko LR Seimo statuto 3 ir 12 straipsniuose numatytos prievolės, t.y. būdami prisiekę sąžiningai tarnauti rinkėjams, pažado neįvykdė ir tai patvirtina, jog LR Seimas, atstovaujamas Seimo narių privalančių atstovauti piliečių/vartotojų interesams, neužtikrino vartotojų teisėtų lūkesčių savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją). LR Seimas taip pat nenurodė LR Vyriausybei nepažeidinėti vartotojų teisių bei teisėtų jų lūkesčių ir apie vartotojų teisių apsaugos pažeidimus visuomenės neinformavo „visuomeninis“ transliuotojas LRT, dėl ko vartotojai patyrė didžiulius moralinius ir turtinius nuotolius (LR CK 6.246–6.250 straipsniai), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1p., 2p., 8 p, 9 p., 7 str., 18 str., 10 str.1 d. 1p., 4.p, 5 p., 2d. 2p., 21 p., 5d., 1p., 3p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, (valstybė gina vartotojo interesus, tiek, kiek vartotojui nepagrįstai apribojama teisė rinktis asociacijos teikiamas viešąsias paslaugas) CK 6.204 str. Dėl išdėstyto reikalaujama: 1. Atlyginti nuketėjusiems ieškovams moralinę žalą ( viso 39000 000 eurų) iki 2021-03-03 dienos atstovės į Nacionalinės vartotojų konfederacijos A.S.LT 897300010158193426; 2. Skubiai sustabdyti LR Vyriausybės savivalę, kuria vartotojams daroma didžiulė turtinė ir moralinė žala, nes trukdoma savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją).

2021 m. sausio 29 d., penktadienis

Ar mums dar reikalinga Šeimos tradicijos ir papročiai, kuriuos garantuoja Konstitucijos 38 str. ?

Lietuvių žemės Mokslinė taryba klausia ? Ar mums dar reikalinga Šeimos tradicijos ir papročiai, kuriuos garantuoja Konstitucijos 38 str. ?
III skirsnis. Visuomenė ir valstybė 38 straipsnis Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. atsiliepimus, pageidavimus, skundus rašykite: vartotojuskundai.lt arba cialietuviuzeme@gmail.com
Išrašas iš skundo: Mes, kuriantys, dirbantys, gyvenantys Lietuvoje, atstovaudami visuomeninėms organizacijoms, įvairių profesijų, politinių pažiūrų, tikėjimų piliečius norime VIENYTIS. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, atiduodame visas jėgas Lietuvos kultūros puoselėjimui, ekonomikos skatinimui, tautinės valstybės išsaugojimui, prigimtinėms žmogaus teisėms , tačiau matome valdžios abejingumą žmogaus teisių srityje. Kai Lietuvoje vis daugiau pasireiškia žmogaus teisių pažeidimų, tokie kaip policijos pareigūnų nesiskaitymas su piliečiais, niekuo nepagrįsti sulaikymai, pertekliniai karantino sąlygų nustatymai, žodžio laisvės apribojimai socialiniuose tinkluose juos cenzūruojant neaiškių faktų tikrintojų, tokių kaip DELFI, 15MIN.LT pagalba, nepagrįsti ribojimai skleisti informaciją viešose vietose, valdžios siekiamybė nustatyti vieną tiesą, kuri priimtina išskirtinai valdžios atstovams su siekiu pateisinti diktatūros legalizavimą LIETUVOJE, bei grasinimai už pasisakymus, norint išreikšti savo nuomonę, bei pažiūras. Administracinių baudų taikymas visuomenės daugumai - nepriimtini. Labiausiai skaudina prieštaringai vertinamų asmenų įtraukimas į Žmogaus teisių gynimo politikos formavimą. Save profesionaliu homoseksualu pozicionuojantis LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas savo veikla, reputacija ir pažiūromis akivaizdžiai diskredituoja tiek LRS žmogaus teisių komitetą, tiek žmogaus teises, tiek visą LR Seimo vadovybę. 1.Savo viešais teiginiais tokiais kaip: „vienos lyties poras vadinsime šeima“ akivaizdžiai diskredituojama visuotinai pripažįstamą ir Konstitucijoje saugomą vyro ir moters sąjungos – šeimos institutą. 2. V. Raskevičius savo veikla ir viešai skleidžiamomis pažiūromis, kaip: leisti homoseksualumo propagandą, pakeisti nepilnamečių apsaugos įstatymą, tam, kad informacija apie vienalytes šeimas būtų propaguojama vaikams, siūlymai įteisinti lyties keitimo operacijas yra akivaizdus grupės visuomenės interesų iškėlimas aukščiau daugumos visuomenės narių,o ne žmogaus teisių gynimas. 3. Esant akivaizdiems žmogaus teisių pažeidimams karantino priemonių įvedimo metu, kaip: draudimas laisvai judėti, draudimas bendrauti, draudimas naudotis viešomis erdvėmis, bandymai iš pilietinės visuomenės daryti medicininio eksperimento dalyvius. Vykdomi akivaizdūs LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimai, dėl kurių niekaip nepasisako ir pozicijos neišreiškia LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas V.Raskevičius. 4. Žodžio laisvės pažeidimai ir tendencingos informacijos pateikimas neišklausius kitos nuomonės nacionalinio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių eteriuose, yra akivaizdus žmogaus teisių į žodžio laisvę pažeidimas. Į kurį jokio dėmesio nekreipia LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas V,Raskevičius. Jo ilgametė veikla, vieši pasisakymai ginant ne visuomenės daugumos, bet išskirtinai vienos mažos visuomenės grupės interesus, įvaizdžio, kurį daugelį metų kuria viešojoje erdvėje,bei už kritiką ir humoreskas LGBT ideologijos atžvilgiu dar nebūnant seimo nariu buvo baudžiamų bylų iniciatorius,nors tai riboja žmogaus teisę į saviraišką - ne tik neturi nieko bendro su žmogaus teisių gynimo sąvoka, bet priešingai – skaldo visuomenę. Po pirmų vykusių posėdžių susipažinus su galimais įstatymų projektais viešoje erdvėje, tapo akivaizdu, kad seimo narys, pasinaudodamas savo pareigomis, toliau tęsia darbus pradėtus LGBT organizacijoje, nesuprasdamas savo tikrosios užduoties, kaip seimo nario ir komiteto pirmininko - atstovauti visą visuomenę ir komitete teikti visai visuomenei aktualius projektus, nagrinėti ir kelti į viešumą ankščiau paminėtus žmogaus teisių pažeidimus valstybėje. Tai įrodo, kad komiteto pirmininkas ir toliau neatsiribojęs nuo LGBT bendruomenės organizacijų ir galimai vykdo išskirtinai jų užsakymus, suteikiant pirmenybę tiek problemų sprendimui, tiek įstatymų rengimui. O tai nesuderinama su šiomis pareigomis. Mūsų, nuomone, šio Seimo nario idėjos neatitinka daugumos piliečių idėjų bei vizijos apie visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių gynimą. Mes, piliečiai atsakingai renkame valdžią, todėl norime būti atstovaujami tokių pat atsakingų asmenų seime, o ypač tokiuose komitetuose, kaip Žmogaus teisių komitetas. Todėl mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių žmogaus teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus. Pastovus žmogaus teisių pažeidimų ignoravimas ir jokių priemonių nesiėmimas yra nepateisinamas. Seimo narys akivaizdžiai nesilaiko duotos seimo nario priesaikos. REIKALAUJAME, kad LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Vytautas Tomas Raskevičius būtų nedelsiant pašalintas iš užimamų komiteto pirmininko pareigų ir pašalintas iš žmogaus teisių komiteto Seime, pakeičiant jį kitu nariu. Lietuvos žmonės yra stiprūs ne tik savo darbais, bet ir vienybe, esant reikalui, vienytis bendro tikslo labui. Neatsižvelgus į visuomenės išreikštą pagrįstą nuomonę ir nepasitikėjimą šio komiteto pirmininko veikla mes pasiliekame teisę organizuoti teisėtas įstatymais ir Konstitucijoje numatyta teise rengti viešas akcijas, visuomenės lūkesčiams pasiekti. Tikimės geranoriško supratimo ir problemos sprendimo. Iniciatyvinės grupės kordinatorius RAIMONDAS GRINEVIČIUS

2021 m. sausio 23 d., šeštadienis

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-378

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-378 PAREIŠKIMAS DĖL SUTIKIMO BŪTI GRUPĖS NARIU IR PAREIKŠTI TEISMUI GRUPĖS IEŠKINĮ ( pildo kiekvienas nukentėjęs suaugęs asmuo, kurio pavardė nurodyta sutartyje (ne tik tas su kuo buvo pasirašyta sutartis). Jei sutartyje yra įrašyti nepilnamečiai (iki 18 m.), juos atstovauja vienas iš suaugusių (virš 18 m.) asmenų ir taip pat pildoma atskira sutartis, kurį atstovauja vienas iš tėvų)) Pildoma tiek Pareiškimų, kiek pavardžių buvo nurodyta Sutartyje ir už juos mokėta) Pareiškėjas: Vardas, pavardė / pavadinimas: Asmens kodas: Gyv. vietos adresas / buveinės adresas: Tel.: Faks.: El. paštas: Kitų elektroninių ryšių priemonių adresai: Atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: Bankas: Pareiškėjo atstovas: Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, įm. kodas: 295702240, adresas: Kalvarijų 20 – 2, Vilnius LT-09309, Tel. 8 686 25661, el. paštas: federacija@vartotojai.eu, www.vartotojuskundai.lt, atstovaujama Prezidentės Alvitos Armanavičienės, veikiančios įstatų pagrindu. PAREIŠKIMAS DĖL SUTIKIMO BŪTI GRUPĖS NARIU IR PAREIKŠTI TEISMUI GRUPĖS IEŠKINĮ 2020 m. _______________d. Solidarūs atsakovai – Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė Vaistų kontrolė, kurie tinkamai neužtikrina gydymą nuo COVID1-19, bei atlikdami testus nuo COVID -19, neatlieka kitų testų dėl galimų kitų ligų ) gripo, širdie, kraujagyslių, vėžio, endokrininių ligų, Karantino metu neužtikrina nemokami veido kaukių išdavimą gyventojams, stambiosiose prekybos tinkluose ( MAXIMA, SENUKAI, IKI, RIMI ir kt...) neužtikrina saugių vartotojų sąlygų, bei nesudaro sąlygų smulkaus verslo prekybiniams prekiauti pramoninėmis prekėmis, kurios reikalingos kasdieniam vartojimui ( ūkiškas muilas, šampūnas) ieškovas, nurodo kokie ir nurodytų atsakovų, pažeidė vartotojo teises ir teisėtus lūkesčius, kokias patyrė pasekmės dėl netinkamo paslaugos teikimo.....ir kt. dėl ko padaryta turtė žala sudaro...............................erų ( pateikia įrodymus), moralinė žala.....................eurų Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir/ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. Šis teisinis institutas yra labiausiai išvystytas civilinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016 nurodė, kad Civiliniame kodekse „įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).“ Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Civilinis kodeksas 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus: (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. siekiant kad kita šalis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sąnaudomis. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šiuos patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei netesybų sumokėjimo. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir ES sektorių teisės aktų sąveika Direktyva yra bendro pobūdžio teisės aktas, kuriuo reglamentuojama nesąžininga komercinė veikla įmonėms sudarant sandorius su vartotojais. Ji taikytina įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai aiškiai nustatyta kitaip, kaip antai dėl įsisteigimo sąlygų ar leidimų išdavimo tvarkos (žr. 3 straipsnio 8 dalį). Jei sektorių teisės aktai prieštarauja bendrosioms direktyvos nuostatoms, taikytinos lex specialis nuostatos. Dažnai tokie prieštaravimai kyla dėl to, kad lex specialis nustatomi kur kas išsamesni ikisutartinei informacijai keliami reikalavimai ar griežtesnės informacijos pateikimo vartotojams taisyklės. Tačiau tai, kad ES teisėje yra specialiųjų konkrečiam sektoriui skirtų nuostatų, nereiškia, kad direktyva negali būti taikoma: tokiais atvejais ir tuomet, kai lex specialis taikymo sritis tam tikrų aspektų neapima, DNKV papildo šias sektorių teisės nuostatas ir užpildo vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos spragas ( žr. nuorodą) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52013DC0139 CPK 5 straipsnis numato teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. 1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens garbei ir orumui, dėl ko pilietis patyrė išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl atsakovės veika padaryta neturtinė žala, kurią vertinu ( pagal kiekvieno ieškovo vidinį įsitikinimą) eurų, turi būti atlyginta. Neturtinė žala, padaryta asmenims pasižymi tuo, jog ji yra nemateriali, t. y. fiziškai jos pajausti neįmanoma. Atsiradę nuostoliai materialiai gali būti įvertinti, tačiau jų egzistavimo įrodymai yra netiesioginiai, būtent šiuo atveju, neturtinės žalos įrodymai yra tyčiniai veiksmai, kurie žeidžia ir žemina asmens gerą vardą. LR CK 6.263 straipsnis-Pareiga atlyginti padarytą žalą- 1. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. 2. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CPK 30 straipsnio 9 punktas numato, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą, o šio straipsnio 11 punktas numato, kad Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šiuo konkrečiu atveju, Ginčo sutartys - Kelionių sutartys, buvo sudaromos Lietuvoje, UAB “Orange Style“, įmonės kodas: 300109127, Adresas: Vytenio g. 9, LT-03113. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (4411 straipsnio 3 dalis, 4414 straipsnio 2 dalis) ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (131 straipsnis) pakeitimai, numatantys priemones, kurios turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teikti grupės ieškinius bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių: 1) Atsisakoma reikalavimo turėti grupės advokatą, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių (t. y. grupės ieškiniai dėl vartotojų apsaugos) ir grupės atstovė yra įgaliotoji vartotojų asociacija, atitinkanti Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas. Vartotojai laikytini silpnesne teisinio santykio šalimi, vartotojų asociacijos gali specializuotis vartotojų interesų gynimo srityje. Viešųjų konsultacijų metu vartotojų asociacijos taip pat pateikė informaciją, kad rengiant grupės ieškinius, be kita ko, susiduriama su lėšų trūkumo problema. Taigi atsisakant privalomo advokato reikalavimo siekiama bent iš dalies spręsti šią praktinę problemą. Jei vartotojų asociacija visgi manytų, kad konkrečiame ginče advokato dalyvavimas yra pageidautinas, advokatas galėtų būti pasitelkiamas. 2) Įgaliotosios vartotojų asociacijos, kaip grupės atstovės, turi teisę atstovauti netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės asociacijoje. Baltijos šalių vartotojų teises ginančių valstybės institucijų bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. gegužės 22 d. tarptautinės konferencijos „Administracinis bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje. Baltijos šalys“ metu Vilniuje, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (toliau – Bendradarbiavimo reglamentas). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Ginčas tarp Vartotojo ir Paslaugos teikėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Paslaugos teikėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Paslaugos teikėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Civilinio kodekso 6.162 straipsnis nustato, jog „Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais“. Pažymėtina, jog pateiktos dokumentų -elektroniniai laiškai; mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti Vartotojo sumokėtą depozitą, ir kt. kopijos patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta Kelionės sutartis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad viena iš ginčo šalių turi vartotojo statusą, o tarp ginčo šalių, be kita ko, buvo sudaryta vartojimo sutartis, nagrinėjamu atveju taikytinos ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Atstovės -Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija prašoma: Surinkti įrodymus, vykti pas atsakovus, surašyti ieškinį ir jį pateikti Bendrosios kompetencijos teismui, teikti visapusę teisinę pagalbą, atstovauti visose teismo įstaigose, vesti visas civilines, administracines, bankroto ir baudžiamąsias bylas bei Europos Žmogaus teisų teisme Strasbūre su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar nukentėjusiam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, taip pat apskųsti teismo sprendimą ar nutartį kasacine ar apeliacine tvarka už klientą/vartotoją, paduoti skundą, ieškinį ir iškelti administracinę bei civilinę bylą visuose teismuose, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, susipažinti su bylomis nagrinėjamomis teismuose, dėl ieškinio dalyko. Manau, kad patenku į sudaromą grupę suinteresuotų asmenų, kurie tuo pačiu teisinės gynybos būdu siekia apginti tapačias / panašaus pobūdžio materialines teises / įstatymų saugomus interesus, ir sutinku būti šios grupės nariu bei pareikšti teismui grupės ieškinį. Solidarūs atsakovai: Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė Vaistų kontrolė Tai, kad patenku į minėtą asmenų grupę, patvirtina priede pridedami įrodymai. Sutinku, kad grupės atstovu būtų Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, įm. kodas: 295702240, kuri, grupės narių vardu pasirašo grupės ieškinį ir kartu su grupės atstovu, turinčiu Universitetinį teisinį išsilavinimą Arvydu Balčiumi, Žirgo g. 55A-4, Vilnius, el. paštas: ergonteise@gmail.com veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Kontaktai: el. paštas: cialietuviuzeme@gmail.com vartotojuskundai.lt telefonas: +37065559201 PRIDEDAMA: 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba gimimo liudijimas, jei tai nepilnametis; 3. Įrodymai dėl žalų atsiradimo _________________________ _______________________ (parašas) (vardas, pavardė)

2021 m. sausio 5 d., antradienis

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų Nuo 2021 metų sausio 4 dienos LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCINIS TEISMAS PRADĖJO nagrinėti Vartotojų skundus dėl jų pažeistų teisų: 1. Dėl daugiabučių namų administravimo, šilumos kainų ir jos teikimo, namų renovacija ir kt.. ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 2. Dėl kelionių organizatorių veikos ir LR Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo pažeistos vartotojų teisės, numatant nepagrįstą 90 dienų pinigų gražinimo terminą ir kt. ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 3. Dėl netinkamų paslaugų medicinos, švietimo, mokslo, gamtosaugos, prekybos, statybos ir remonto, žiniasklaidos, teisėsaugos ir kt...srityse ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 4. Dėl Vyriausios rinkimų komisijos veiklos prieštaraujančios Konstitucijai, bei Lietuvos ir ES sutartiniai teisei( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 5. Dėl Lietuvos Valstybinio banko ir „Bankas Snoros“ veiklos, kurią konstatavo Europos Teisingumo teismas ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 6. Dėl UAB „ Mažeikių nafta „ ir kt. Lietuvos valstybės turto pardavimo neadekvačiomis kainomis, prieštaraujant Lietuvos ir jos vartotojų tikslams ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 7. Dėl pažeistų teisių, atsisakant naudoti kaimyninės Baltarusijos Astravo AE gaminamą elektros energiją ir kt... ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai). Informacija teikiam el. paštu: lietuvių.zeme1@gmail.com ir telefonu: +37065559201 Lietuvos visuomeniniam konstituciniam teismui reikalingi kvalifikuoti įvairių specialybių specialistai-savanoriai el. paštu: lietuvių.zeme1@gmail.comir telefonu: +37065559201

2020 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Rytoj, gruodžio 7 d. 9 val. ryto Vilniaus m. apylinkės teismo nr. 019 salėje (Laisvės prospektas 79 A) bus sprendžiamas ne tik signataro Zigmo Vaišvilos, bet galbūt ir visos Lietuvos likimas.

Rytoj, gruodžio 7 d. 9 val. ryto Vilniaus m. apylinkės teismo nr. 019 salėje (Laisvės prospektas 79 A) bus sprendžiamas ne tik signataro Zigmo Vaišvilos, bet galbūt ir visos Lietuvos likimas. Tamstos Zigmą galite gerbti arba ne, bet įstatymus gerbti Temidės tarnus Lietuvos piliečiai turi priversti. Minima byla yra akivaizdžiai fabrikuojama. Teisėjas Mindaugas Striaukas ir prokurorė Rasa Bekišienė sąmoningai ignoruoja falsifikaciją. Nesigilindamas į bylos dėl aplaidžios buhalterijos vedimo pagrįstumo, tenoriu pabrėžti neįtikėtiną faktą: KAIP SENAIS LAIKAIS NEĮTIKUSĮ SISTEMAI ŽMOGŲ BANDO PAVERSTI PSICHINIU LIGONIU! Šiandien teismas pavers durniumi Zigmą, rytoj Zosę arba Petrą, ar lauksime savo eilės? Gal jau metas įrodyti, kad mes esame žmonės, o ne veršiai? Tereikia rytoj ryte susirinkti prie teismo, pareikšti solidarumą su Z.Vaišvila ir pademonstruoti panieką išsigimusiai teisėtvarkai. Draugiškai patariu dėl šventos ramybės visiems dėvėti kaukes ir laikytis saugaus atstumo. Kas jaučia, kad valdžia juos laiko veršių tauta, gali garsiai mykti - gal bent taip atkreipsite dėmesį į tai, kaip žlugdoma mūsų valstybė https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/zvaisvilos_diagnoze_prokuraturai/