2021 m. sausio 23 d., šeštadienis

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-378

Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-378 PAREIŠKIMAS DĖL SUTIKIMO BŪTI GRUPĖS NARIU IR PAREIKŠTI TEISMUI GRUPĖS IEŠKINĮ ( pildo kiekvienas nukentėjęs suaugęs asmuo, kurio pavardė nurodyta sutartyje (ne tik tas su kuo buvo pasirašyta sutartis). Jei sutartyje yra įrašyti nepilnamečiai (iki 18 m.), juos atstovauja vienas iš suaugusių (virš 18 m.) asmenų ir taip pat pildoma atskira sutartis, kurį atstovauja vienas iš tėvų)) Pildoma tiek Pareiškimų, kiek pavardžių buvo nurodyta Sutartyje ir už juos mokėta) Pareiškėjas: Vardas, pavardė / pavadinimas: Asmens kodas: Gyv. vietos adresas / buveinės adresas: Tel.: Faks.: El. paštas: Kitų elektroninių ryšių priemonių adresai: Atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: Bankas: Pareiškėjo atstovas: Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, įm. kodas: 295702240, adresas: Kalvarijų 20 – 2, Vilnius LT-09309, Tel. 8 686 25661, el. paštas: federacija@vartotojai.eu, www.vartotojuskundai.lt, atstovaujama Prezidentės Alvitos Armanavičienės, veikiančios įstatų pagrindu. PAREIŠKIMAS DĖL SUTIKIMO BŪTI GRUPĖS NARIU IR PAREIKŠTI TEISMUI GRUPĖS IEŠKINĮ 2020 m. _______________d. Solidarūs atsakovai – Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė Vaistų kontrolė, kurie tinkamai neužtikrina gydymą nuo COVID1-19, bei atlikdami testus nuo COVID -19, neatlieka kitų testų dėl galimų kitų ligų ) gripo, širdie, kraujagyslių, vėžio, endokrininių ligų, Karantino metu neužtikrina nemokami veido kaukių išdavimą gyventojams, stambiosiose prekybos tinkluose ( MAXIMA, SENUKAI, IKI, RIMI ir kt...) neužtikrina saugių vartotojų sąlygų, bei nesudaro sąlygų smulkaus verslo prekybiniams prekiauti pramoninėmis prekėmis, kurios reikalingos kasdieniam vartojimui ( ūkiškas muilas, šampūnas) ieškovas, nurodo kokie ir nurodytų atsakovų, pažeidė vartotojo teises ir teisėtus lūkesčius, kokias patyrė pasekmės dėl netinkamo paslaugos teikimo.....ir kt. dėl ko padaryta turtė žala sudaro...............................erų ( pateikia įrodymus), moralinė žala.....................eurų Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir/ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. Šis teisinis institutas yra labiausiai išvystytas civilinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016 nurodė, kad Civiliniame kodekse „įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).“ Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Civilinis kodeksas 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus: (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. siekiant kad kita šalis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sąnaudomis. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šiuos patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei netesybų sumokėjimo. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir ES sektorių teisės aktų sąveika Direktyva yra bendro pobūdžio teisės aktas, kuriuo reglamentuojama nesąžininga komercinė veikla įmonėms sudarant sandorius su vartotojais. Ji taikytina įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai aiškiai nustatyta kitaip, kaip antai dėl įsisteigimo sąlygų ar leidimų išdavimo tvarkos (žr. 3 straipsnio 8 dalį). Jei sektorių teisės aktai prieštarauja bendrosioms direktyvos nuostatoms, taikytinos lex specialis nuostatos. Dažnai tokie prieštaravimai kyla dėl to, kad lex specialis nustatomi kur kas išsamesni ikisutartinei informacijai keliami reikalavimai ar griežtesnės informacijos pateikimo vartotojams taisyklės. Tačiau tai, kad ES teisėje yra specialiųjų konkrečiam sektoriui skirtų nuostatų, nereiškia, kad direktyva negali būti taikoma: tokiais atvejais ir tuomet, kai lex specialis taikymo sritis tam tikrų aspektų neapima, DNKV papildo šias sektorių teisės nuostatas ir užpildo vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos spragas ( žr. nuorodą) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52013DC0139 CPK 5 straipsnis numato teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. 1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens garbei ir orumui, dėl ko pilietis patyrė išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl atsakovės veika padaryta neturtinė žala, kurią vertinu ( pagal kiekvieno ieškovo vidinį įsitikinimą) eurų, turi būti atlyginta. Neturtinė žala, padaryta asmenims pasižymi tuo, jog ji yra nemateriali, t. y. fiziškai jos pajausti neįmanoma. Atsiradę nuostoliai materialiai gali būti įvertinti, tačiau jų egzistavimo įrodymai yra netiesioginiai, būtent šiuo atveju, neturtinės žalos įrodymai yra tyčiniai veiksmai, kurie žeidžia ir žemina asmens gerą vardą. LR CK 6.263 straipsnis-Pareiga atlyginti padarytą žalą- 1. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. 2. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CPK 30 straipsnio 9 punktas numato, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą, o šio straipsnio 11 punktas numato, kad Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šiuo konkrečiu atveju, Ginčo sutartys - Kelionių sutartys, buvo sudaromos Lietuvoje, UAB “Orange Style“, įmonės kodas: 300109127, Adresas: Vytenio g. 9, LT-03113. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (4411 straipsnio 3 dalis, 4414 straipsnio 2 dalis) ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (131 straipsnis) pakeitimai, numatantys priemones, kurios turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teikti grupės ieškinius bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių: 1) Atsisakoma reikalavimo turėti grupės advokatą, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių (t. y. grupės ieškiniai dėl vartotojų apsaugos) ir grupės atstovė yra įgaliotoji vartotojų asociacija, atitinkanti Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas. Vartotojai laikytini silpnesne teisinio santykio šalimi, vartotojų asociacijos gali specializuotis vartotojų interesų gynimo srityje. Viešųjų konsultacijų metu vartotojų asociacijos taip pat pateikė informaciją, kad rengiant grupės ieškinius, be kita ko, susiduriama su lėšų trūkumo problema. Taigi atsisakant privalomo advokato reikalavimo siekiama bent iš dalies spręsti šią praktinę problemą. Jei vartotojų asociacija visgi manytų, kad konkrečiame ginče advokato dalyvavimas yra pageidautinas, advokatas galėtų būti pasitelkiamas. 2) Įgaliotosios vartotojų asociacijos, kaip grupės atstovės, turi teisę atstovauti netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės asociacijoje. Baltijos šalių vartotojų teises ginančių valstybės institucijų bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. gegužės 22 d. tarptautinės konferencijos „Administracinis bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje. Baltijos šalys“ metu Vilniuje, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (toliau – Bendradarbiavimo reglamentas). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Ginčas tarp Vartotojo ir Paslaugos teikėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Paslaugos teikėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Paslaugos teikėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Civilinio kodekso 6.162 straipsnis nustato, jog „Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais“. Pažymėtina, jog pateiktos dokumentų -elektroniniai laiškai; mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti Vartotojo sumokėtą depozitą, ir kt. kopijos patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta Kelionės sutartis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad viena iš ginčo šalių turi vartotojo statusą, o tarp ginčo šalių, be kita ko, buvo sudaryta vartojimo sutartis, nagrinėjamu atveju taikytinos ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Atstovės -Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija prašoma: Surinkti įrodymus, vykti pas atsakovus, surašyti ieškinį ir jį pateikti Bendrosios kompetencijos teismui, teikti visapusę teisinę pagalbą, atstovauti visose teismo įstaigose, vesti visas civilines, administracines, bankroto ir baudžiamąsias bylas bei Europos Žmogaus teisų teisme Strasbūre su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar nukentėjusiam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, taip pat apskųsti teismo sprendimą ar nutartį kasacine ar apeliacine tvarka už klientą/vartotoją, paduoti skundą, ieškinį ir iškelti administracinę bei civilinę bylą visuose teismuose, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, susipažinti su bylomis nagrinėjamomis teismuose, dėl ieškinio dalyko. Manau, kad patenku į sudaromą grupę suinteresuotų asmenų, kurie tuo pačiu teisinės gynybos būdu siekia apginti tapačias / panašaus pobūdžio materialines teises / įstatymų saugomus interesus, ir sutinku būti šios grupės nariu bei pareikšti teismui grupės ieškinį. Solidarūs atsakovai: Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė Vaistų kontrolė Tai, kad patenku į minėtą asmenų grupę, patvirtina priede pridedami įrodymai. Sutinku, kad grupės atstovu būtų Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, įm. kodas: 295702240, kuri, grupės narių vardu pasirašo grupės ieškinį ir kartu su grupės atstovu, turinčiu Universitetinį teisinį išsilavinimą Arvydu Balčiumi, Žirgo g. 55A-4, Vilnius, el. paštas: ergonteise@gmail.com veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Kontaktai: el. paštas: cialietuviuzeme@gmail.com vartotojuskundai.lt telefonas: +37065559201 PRIDEDAMA: 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba gimimo liudijimas, jei tai nepilnametis; 3. Įrodymai dėl žalų atsiradimo _________________________ _______________________ (parašas) (vardas, pavardė)

2021 m. sausio 5 d., antradienis

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų Nuo 2021 metų sausio 4 dienos LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCINIS TEISMAS PRADĖJO nagrinėti Vartotojų skundus dėl jų pažeistų teisų: 1. Dėl daugiabučių namų administravimo, šilumos kainų ir jos teikimo, namų renovacija ir kt.. ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 2. Dėl kelionių organizatorių veikos ir LR Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo pažeistos vartotojų teisės, numatant nepagrįstą 90 dienų pinigų gražinimo terminą ir kt. ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 3. Dėl netinkamų paslaugų medicinos, švietimo, mokslo, gamtosaugos, prekybos, statybos ir remonto, žiniasklaidos, teisėsaugos ir kt...srityse ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 4. Dėl Vyriausios rinkimų komisijos veiklos prieštaraujančios Konstitucijai, bei Lietuvos ir ES sutartiniai teisei( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 5. Dėl Lietuvos Valstybinio banko ir „Bankas Snoros“ veiklos, kurią konstatavo Europos Teisingumo teismas ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 6. Dėl UAB „ Mažeikių nafta „ ir kt. Lietuvos valstybės turto pardavimo neadekvačiomis kainomis, prieštaraujant Lietuvos ir jos vartotojų tikslams ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai); 7. Dėl pažeistų teisių, atsisakant naudoti kaimyninės Baltarusijos Astravo AE gaminamą elektros energiją ir kt... ( ruošiami teismui Grupės ieškiniai). Informacija teikiam el. paštu: lietuvių.zeme1@gmail.com ir telefonu: +37065559201 Lietuvos visuomeniniam konstituciniam teismui reikalingi kvalifikuoti įvairių specialybių specialistai-savanoriai el. paštu: lietuvių.zeme1@gmail.comir telefonu: +37065559201

2020 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Rytoj, gruodžio 7 d. 9 val. ryto Vilniaus m. apylinkės teismo nr. 019 salėje (Laisvės prospektas 79 A) bus sprendžiamas ne tik signataro Zigmo Vaišvilos, bet galbūt ir visos Lietuvos likimas.

Rytoj, gruodžio 7 d. 9 val. ryto Vilniaus m. apylinkės teismo nr. 019 salėje (Laisvės prospektas 79 A) bus sprendžiamas ne tik signataro Zigmo Vaišvilos, bet galbūt ir visos Lietuvos likimas. Tamstos Zigmą galite gerbti arba ne, bet įstatymus gerbti Temidės tarnus Lietuvos piliečiai turi priversti. Minima byla yra akivaizdžiai fabrikuojama. Teisėjas Mindaugas Striaukas ir prokurorė Rasa Bekišienė sąmoningai ignoruoja falsifikaciją. Nesigilindamas į bylos dėl aplaidžios buhalterijos vedimo pagrįstumo, tenoriu pabrėžti neįtikėtiną faktą: KAIP SENAIS LAIKAIS NEĮTIKUSĮ SISTEMAI ŽMOGŲ BANDO PAVERSTI PSICHINIU LIGONIU! Šiandien teismas pavers durniumi Zigmą, rytoj Zosę arba Petrą, ar lauksime savo eilės? Gal jau metas įrodyti, kad mes esame žmonės, o ne veršiai? Tereikia rytoj ryte susirinkti prie teismo, pareikšti solidarumą su Z.Vaišvila ir pademonstruoti panieką išsigimusiai teisėtvarkai. Draugiškai patariu dėl šventos ramybės visiems dėvėti kaukes ir laikytis saugaus atstumo. Kas jaučia, kad valdžia juos laiko veršių tauta, gali garsiai mykti - gal bent taip atkreipsite dėmesį į tai, kaip žlugdoma mūsų valstybė https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/zvaisvilos_diagnoze_prokuraturai/

AR NORS VIENAS SĖDINTIS SEIME,VYRIAUSYBĖJE, PREZIDENTŪROJE SKAITĖ ?

AR NORS VIENAS SĖDINTIS SEIME,VYRIAUSYBĖJE, PREZIDENTŪROJE SKAITĖ ? VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III) Preambulė Kadangi visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; kadangi žmogaus teisių nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skurdo, sukūrimas; kadangi būtina, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, idant žmogus nebūtų priverstas, nerasdamas jokios kitos išeities, sukilti prieš tironiją ir priespaudą; kadangi būtina skatinti draugiškų tautų santykių plėtrą; kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje tautos vėl patvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertybe, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis ir pasiryžo skatinti socialinę pažangą bei geresnio gyvenimo didesnės laisvės sąlygomis siekį; kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis siekti, kad būtų skatinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų būtų paisoma; kadangi bendras šių teisių ir laisvių supratimas yra nepaprastai svarbus, idant šis įsipareigojimas būtų visiškai įvykdytas, Generalinė Asamblėja skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms ir pažangiomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos tiek pačių valstybių narių tautoms, tiek jų jurisdikcijai priklausančių teritorijų tautoms. 1 straipsnis Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai. 2 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties. 2. Be to, neturi būti daroma jokio skirtumo dėl šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinio, teisinio ar tarptautinio statuso, nesvarbu, ar ji būtų nepriklausoma, globojama, nesavavaldi arba jos suverenitetas būtų kaip nors kitaip apribotas. 3 straipsnis Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą. 4 straipsnis Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas; visų formų vergija ir prekyba vergais yra draudžiama. 5 straipsnis Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. 6 straipsnis Kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu. 7 straipsnis Visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. 8 straipsnis Kiekvienas, jei yra pažeistos konstitucijos arba įstatymo jam suteiktos pagrindinės teisės, turi teisę jas ginti kompetentinguose nacionaliniuose teismuose. 9 straipsnis Niekas negali būti savavališkai suimtas, sulaikytas ar ištremtas. 10 straipsnis Kiekvienas turi visiškai lygią teisę, kad, nustatant jo teises ir pareigas ir jam pareiškus baudžiamąjį kaltinimą, jo bylą teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. 11 straipsnis 1. Kiekvienas, kaltinamas baudžiamojo nusikaltimo padarymu, turi teisę būti laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas įstatymo nustatyta tvarka neįrodomas viešame teismo procese, kuriame jam buvo suteiktos visos būtinos gynybos garantijos. 2. Niekas negali būti nuteistas už jokį veiksmą ar neveikimą, kuris pagal tuo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Taip pat negali būti skiriama bausmė, sunkesnė negu taikytoji baudžiamojo nusikaltimo padarymo metu. 12 straipsnis Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą arba kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Kiekvienas turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba kėsinimosi. 13 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę laisvai judėti ir teisę pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje. 2. Kiekvienas turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį. 14 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis. 2. Šia teise negali būti naudojamasi, kai persekiojama tikrai dėl nepolitinių nusikaltimų arba veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų tikslams ir principams. 15 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę į pilietybę. 2. Niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė arba teisė ją pakeisti. 16 straipsnis 1. Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą. Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką jie turi lygias teises. 2. Santuoka sudaroma tik laisva būsimų sutuoktinių valia ir visišku abiejų sutarimu. 3. Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma. 17 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę tiek vienas, tiek kartu su kitais turėti nuosavybę. 2. Iš nieko nuosavybė negali būti savavališkai atimta. 18 straipsnis Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas. 19 straipsnis Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų. 20 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas. 2. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. 21 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį. 2. Kiekvienas turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į savo šalies valstybinę tarnybą. 3. Žmonių valia yra valstybės valdžios pagrindas; ši valia reiškiama periodiškuose ir teisinguose rinkimuose, rengiamuose remiantis visuotine bei lygia rinkimų teise ir vykdomuose slaptu balsavimu arba lygiaverte laisvo balsavimo tvarka. 22 straipsnis Kiekvienas, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktūrą bei išteklius būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. 23 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo. 2. Kiekvienas be jokios diskriminacijos turi teisę gauti vienodą užmokestį už vienodą darbą. 3. Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę gauti teisingą ir tinkamą atlyginimą, užtikrinantį jam ir jo šeimai žmogaus orumo vertą gyvenimą, jei reikia, papildomą kitomis socialinės apsaugos priemonėmis. 4. Kiekvienas turi teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. 24 straipsnis Kiekvienas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į pagrįstą darbo valandų ribojimą ir periodines mokamas atostogas. 25 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio. 2. Motinoms ir vaikams suteikiama ypatinga globa ir parama. Visi vaikai, santuokiniai ir nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga. 26 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę į mokslą. Mokslas, bent jau pradinio ir pagrindinio išsilavinimo lygmenų, yra nemokamas. Pradinis mokslas yra privalomas. Techninis ir profesinis mokymas yra visuotinai prieinamas, o aukštasis mokslas vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno sugebėjimus. 2. Mokslas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Jis turi skatinti visų tautų, rasinių arba religinių grupių savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę, taip pat turi padėti toliau plėtoti Jungtinių Tautų taikos palaikymo veiklą. 3. Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą. 27 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda. 2. Kiekvienas turi teisę į savo moralinių ir materialinių interesų, atsirandančių iš mokslo, literatūros arba meno kūrinių, kurių autorius jis yra, apsaugą. 28 straipsnis Kiekvienas turi teisę į tokią socialinę ir tarptautinę santvarką, kurioje gali būti visiškai įgyvendinamos šioje Deklaracijoje išdėstytos teisės ir laisvės. 29 straipsnis 1. Kiekvienas turi pareigas bendruomenei, kurioje vienintelėje yra galimas laisvas ir visokeriopas jo asmenybės vystymasis. 2. Kiekvienam, kuris naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis, gali būti taikomi tik tokie apribojimai, kokie yra nustatyti įstatymo, tik tam, kad būtų užtikrintas kitų teisių ir laisvių pripažinimas ir pagarba joms ir kad demokratinėje visuomenėje būtų laikomasi teisėtų moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimų. 3. Šiomis teisėmis ir laisvėmis jokiais atvejais negali būti naudojamasi tam, kas prieštarauja Jungtinių Tautų tikslams ir principams. 30 straipsnis Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje Deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves. ______________

2020 m. gruodžio 1 d., antradienis

Lietuvos visuomeninis konstitucinis teismas kviečia vienytis Lietuvos išsaugojimui, o išsaugojimo LYDERIU nuo 2020-12-01 dienos skelbia Margaritą Starkevičiūtę

Lietuvos visuomeninis konstitucinis teismas kviečia vienytis Lietuvos išsaugojimui, o išsaugojimo LYDERIU nuo 2020-12-01 dienos skelbia Margaritą Starkevičiūtę 1956 m. kovo 15 d. gimė Rusijoje, Sibire, kur tėvai mokytojai buvo ištremti Stalino režimo kartu su šimtais tūkstančių kitų lietuvių, latvių ir estų. Grįžusi ir augusi Vilniuje, 1973 m. baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą. 1978 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomisto specialybę. 1997-1999 m. mokėsi JAV pagal USAID finansų rinkų programą. Austrijoje, Tarptautinio valiutos fondo institute išklausė makroekonominio valdymo kursą. Mokėsi Europos Sąjungos šalių sostinėse pagal Britų Tarybos Europos bendradarbiavimo programą. 2001 m. Vilniaus universitete apgynė socialinių mokslų (ekonomikos) daktarės vardą tema „Pereinamojo laikotarpio ilgalaikio ekonomikos augimo strategija ir jos pritaikymas Lietuvoje“. 1978-1990 m. dirbo Lietuvos statistikos departamento Skaičiavimo centre, Vilniaus buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate „Paslauga“, Valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto darbo mokslinio organizavimo laboratorijoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje vyresnės inžinierės pareigose. 1990-1993 m. Žemės ūkio ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos „Būsto“ programoje patarėja užsienio ryšių klausimais. 1994-2001 m. Nacionalinės vertybinių popierių biržos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto Rinkos analizės skyriaus viršininkė ir rinkos tyrimų grupės vadovė. 1997-2001 m. Vyriausybės mokėjimų balanso, pensijų sistemos, nacionalinių sąskaitų ir fiskalinės politikos reformų grupių narė. 1996-2001 m. Vilniaus universiteto VšĮ Tarptautinės verslo mokyklos dėstytoja. 2001-2004 m. Vilniaus universiteto VšĮ Tarptautinės verslo mokyklos docentė. 2004-2009 m. Europos Parlamento narė. 2009-2014 m. Vilniaus universiteto docentė valandininkė, vykdė mokslo tiriamuosius darbus ir parašė monografiją "Augimas ir iššūkiai. Lietuvos ekonomika 1990-2012 m.". 2012-2015 m. Vilniaus miesto tarybos Visuomeninės kultūros komisijos pirmininkė. Nuo 2015 m. ES institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narys, nuo 2017 m. Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė.

2020 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26 Š.m. gegužės 15 d. viešai klausiau, Žmonės, ar jums yra skirtumas, dėl ko mirsite - COVID-19 ar kitos ligos? Rašiau apie pagarbą medikams, bet ne juos valdantiems. Atsisveikinimas su Mama sugrąžino mane prie šių minčių. Kokia pažeidžiama šių dienų visuomenė Lietuvoje! Ir baime lengvai valdoma. Baime net atvykti atsisveikinti su artimiausiais žmonėmis. Nesiginčysiu dėl kaukių nešiojimo prasmės ar neprasmingumo, viruso buvimo ar nebuvimo, nes kategoriškas ir nedalykiškas susipriešinimas šiomis suprimityvintomis viešų diskusijų temomis yra beprasmis ir nevaisingas. Nuotraukoje matome mano tėvuką Zigmą Vaišvilą, neurochirurgijos kūrėją Šiauliuose, su kauke. Vienkartine. Chirurginės operacijos metu. Medikai žinojo, kad vienkartinė kaukė, pirštinės ir speciali apranga yra būtini chirurginės operacijos metu. Tačiau visi žinojo, kad tai – vienkartiniai rūbai, atributai, saugantys, visų pirma, pacientą nuo infekcijos ar kito užkrėtimo operacijos metu. Tačiau niekas sveiku protu, medicinos supratimu grįstų tiesų nevertė absurdu – daugkartiniu vienkartinės kaukės nešiojimu visur visiems ir visada. Tėvukas mus paliko 1983 metais. Dėl neįtikėtinos medikų klaidos. Tai buvo vieno žmogaus likimas. Tačiau tai, kas vyksta šiandien, prieštarauja sveikam protui visoje medicinos sistemoje. Medikai ir ne tik jie žinojo, kad pavojingomis infekcijomis sergantys ligoniai izoliuojami ir gydomi atskirai statytose gydymo įstaigose (pvz., infekcinėse ligoninėse), bet ne guldomi į bendras aukščiausio lygio medicinos įstaigas, kuriose aukščiausios kvalifikacijos specialistai daro ir privalo daryti sudėtingiausias chirurgines operacijas. Tam ir ruošti šie specialistai, nupirkta brangi ir unikali įranga, statytos ir įrengtos šios gydymo įstaigos. Iš Tėvuko, griežto ir reiklaus, tačiau teisingo, žinojau, kad gydytojas ligonį, visų pirma, turi paguosti, psichologiškai stiprinti – suteikti viltį. Bet ne gniuždyti, nes tuomet gydymas netenka prasmės ir perspektyvos. Tačiau šiandien matome ne paguodą, o visuotinį ir nepamatuotą masinį gąsdinimą vienintele liga. Kodėl? Kodėl gydytojai pamiršo ne tik savo profesinę pareigą, bet ir savigarbą, kodėl nesipriešina ligonių gniuždymui? Beje, medikai taip pat serga. Nepamenu, kad Tėvukas būtų sirgęs, tačiau mus paliko būdamas vos 56-rių. Po atsitiktinės traumos nustatęs sau teisingą diagnozę, kuria nepatikėjo ir kurios net netikrino jo kolegos. Mus valdančią Vyriausybę, neturinčią konstitucinių įgaliojimų, suprantu. Jų kiti tikslai. Merkantiliškumas lyste lenda į paviršių. O medikų? Medikai, kaip ir visuomenė, verčiami būti klusniais nežinia kieno įrankiais neskelbiamiems tikslams įgyvendinti, nesipriešinti akivaizdžiam absurdui, o faktiškai ir nusikalstamai veikai – didžiosios dalies ligonių negydymui. Š.m. gegužės 11 d. LRT eteryje psichoterapeutas socialinių mokslų dr. Gintaras Chomentauskas patvirtino, kad karantino metu dėl COVID-19 Lietuvoje mirė mažiau nei 1% žmonių, o kiti – dėl kitų ligų (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000107814/lrt-forumas-ekspertai-i-pandemija-ziuri-kaip-i-gaisra-sis-prislopintas-bet-zariju-liko?jwsource=cl). Kodėl ši Vyriausybė slėpė šią informaciją nuo visuomenės? Registrų centras net neperdavinėjo pažymų apie mirusius Higienos institutui, skelbiančiam oficialią statistiką vyriausybės vardu. Tai yra akivaizdus šios nusikalstamos veikos ir pačios vyriausybės supratimo, kad tyčia elgiasi neteisėtai, patvirtinimas. Ir nesvarbu, ar šie veikėjai vykdė ir tebevykdo kažkieno nurodymus, ar patys nusprendžia taip elgtis. Jie yra atsakingi dėl šių savo veiksmų ir sprendimų mūsų atžvilgiu ir atskaitingi mums. Ir dėl to, kad negydymu didelė dalis visuomenės susargdinta, negydyta ar net nuvaryta į kapus. Tarkime, pradžioje, nežinant, kas yra tas COVID-19, Ministro Pirmininko be konstitucinių įgaliojimų pareigas vykdančiam Sauliui Skverneliui iš karštųjų vietų prisikvietus apie 14 tūkst. mūsų piliečių ir jų priverstinai neizoliavus, bent mėnesį prekybiniuose centruose pavaidinus „karantiną“ (be kaukių ir pirštinių, be reikiamo tyrimų skaičiaus), dirbtinai uždarius didžiają dalį ne tik verslo, bet ir ligoninių, poliklinikų, vaidinant „kovą“ su infekcija rūsiuose ir panašiose patalpose įkurtose „karščiavimo klinikose“, kur buvote Jūs, Lietuvos medikai? Kodėl leidote vykti šiam absurdui, nereikalavote gydyti visų kitų ligų? Hipokrato priesaikos ir, visų pirma, žmogiškumo, niekas neatšaukė. Pandemija Lietuvoje buvo paskelbta pagal nykstamai mažus šio susirgimo skaičius, lyginant su Lietuvos įstatymų reikalavimais skelbti net epidemiją, pvz. kasmetinę gripo epidemiją. PSO viešai skelbia duomenis apie pandemijas. Jos visos pareikalavo apie 3% žmonijos gyvybių. Tačiau skelbiami COVID-19 skaičiai, jei jais ir tikėti, daug kartų mažesni. Pirmojo karantino metu Vyriausybės sukurtas chaosas tikros pandemijos atveju jau būtų išguldęs bent pusę mūsų. Iki šiol neskelbiama jokia rimtesnė dalykinė profesionali informacija apie COVID-19 ligą ir jos gydymą. Neskelbiama, kaip žmogus turėtų elgtis protingai, bet ne baimėje gramzdinti save į depresiją ir net desperaciją. Dėl grėsmės susirgti jam nežinoma liga, prarasti darbą, pragyvenimo šaltinį, gal būt paskutinį kartą gyvenime pamatyti savo artimuosius. Pristeigti psichiatrų etatai ir dirbtinis visuomenės nukreipimas gydytis pas psichiatrus, bet ne pas tuos specialistus, kurių žmogui jau dabar reikia ar reikėjo vakar, - visa tai yra dirbtinai sukurtos situacijos pasekmės, bet ne priežasčių šalinimas ir ne žmogaus gydymas. Žlugdant ekonomiką ir padėties nesiaiškinant privalėjusiam tai daryti Seimui, artėjant LR Seimo rinkimams šiai tariamai Vyriausybei teko keisti šio absurdo spektaklio dekoracijas – baigti karantiną. Tačiau buvo paliekta valstybės masto ekstremalioji situacija, kurios metu faktiškai nebuvo jokių esminių ribojimų. Prastą spektaklio režisavimą patvirtino jau tada skelbta COVID-19 “antroji banga”, turinti prasidėti rudenį. Jei valdžia nežinojo ir, svarbiausia, žmonėms neaiškino, kokia tai liga, kaip ją gydyti, tai kaip valdžia sužinojo, kad bus “antroji banga”? Nieko apie tai nepaaiškinta. Jei valdžia žinojo daugiau, tai kodėl ji slėpė svarbią informaciją nuo medikų ir visuomenės, visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais kiekviena proga be perstojo tik gąsdino ir tebegąsdina mus visus. Tuo pat metu švaistant mūsų visų ir dar mūsų valstybės vardu pasiskolintus milijonus, jei ne milijardus, ir darant tai atsipūtus. Atsakomybė dėl šio prastai surežisuoto spektaklio tenka ir medikams - taip vadinamiems mūsų valdžios patarėjams, kurie konjunktūriškai valdžiai antrino ir tebeantrina. Visų pirma, tie, kurie užima aukštas administracines pareigas gydymo įstaigose. Priešinosi šiam absurdiškam vadovavimui “kovojant su virusu” tik vienetai, pvz. Klaipėdos miesto ligoninės vadovas Vinsas Janušonis. Ir tokius, turinčius ir gerbiančius savo nuomonę, negailestingai doroja. Kodėl su šiuo virusu reikia tik kovoti, bet ne mokytis profilaktiškai išvengti šio susirgimo? Bene didžiausias gąsdinimo įrankis – tai, anot “Respublikos”, verygos statistika apie kasdienius testų dėl COVID-19 tyrimo rezultatus. Valdžia “atrado” besimptomius šios ligos atvejus. Iki šiol medikai žinojo, kad nėra ligos, jei nėra jos simptomų. Ir staiga vienu ypu nubraukta medicinos istorija, mokslas, patirtis ir žinios. Ir medikai vėl tylėjo ir tebetyli. Gal nežino, kad esame visi didesni ar mažesni šio ir daugybės kitų virusų nešiotojai?.. Retorinis klausimas. Kur dingo kasmetinis gripas, rotovirusai? Netikiu, kad jų neliko. Jei kas masiškai prigamintų reagentų sergantiems šiomis infekcijomis nustatinėti ir valdžios administraciniais svertais verstų mus masiškai tikrintis, tai vargu, ar šių susirgimų būtų nustatyta mažiau nei COVID-19. Ir labai sudėtingų komplikacijų, ir mirčių būtų nemažiau. Vien mano patirties pakanka, kad suvokti, kokios grėsmingos pasekmės dėl komplikacijų gali būti net moksleiviui, jei susirgęs gripu laiku ir tinkamai nesigydai. Tačiau absurdo spektaklis ir, iš esmės, vienos ligos tegydymas dirbtinai tęsiamas. Prastų režisierių darbas buvo ir “Laisvės kelio”, “Baltosios vakarienės”, kitų valdiškų renginių paskelbimas “saugiais” nuo COVID-19. Mažyčių renginių, kuriuose visuomenė skelbė kitokią nei valdišką nuomonę, organizatoriai buvo ir tebėra beatodairiškai persekiojami. Demonstratyvus ir absurdu tapęs NVSC darbuotojų darbas COVID-19 „pėdsekiais“ viename kitame Lietuvos pakampyje ar kolektyve, žinant, kad šis virusas laisvai cirkuliuoja visoje Lietuvoje ir ne tik joje jau nuo pirmojo karantino pradžios, visiškai atsiskleidė, kai visuomenės gąsdinimo tikslais viešai skelbiamose „ataskaitose“ buvo įrašyta, kad „sekami įtariamieji“ stovėjo „saugiame“, anot visažinio A. Verygos, „Laisvės kelyje“ nuo Katedros aikštės Vilniuje iki sienos su Baltarusija. Tarybiniais laikais panašius valdžios veiksmus su šypsena vadindavome „pokazucha“. Šiandien mus nori atpratinti net taip reaguoti į valdžios nekompetenciją ir veiksmų absurdą. Fizinis NVSC darbuotojų nualinimas, tikrų epidemiologų, infekcionistų, matyt, nebeturėjimas Lietuvoje ir, kylant dėl to skandalui, jų „suradimas“ Sveikatos apsaugos ministerijos „skyrelyje“ ar paskelbimas „esant vyriausiaja epidemiologe“, kuri viešai iškart prisipažįsta, kad tik surašinėja statistiką – tai, atsiprašau, bet nėra epidemijos valdymas. Todėl dar kartą klausiu, mielas Žmogau, ar pačiam yra skirtumas, dėl ko mirsite? Bent man - ne. Skirtumas tik tas, kada mirsiu. Mieli medikai ir visi Žmonės, atsitieskite! Mūsų yra daug, jų – mažai. Jie mus valdo baime.