2020 m. gruodžio 1 d., antradienis

Lietuvos visuomeninis konstitucinis teismas kviečia vienytis Lietuvos išsaugojimui, o išsaugojimo LYDERIU nuo 2020-12-01 dienos skelbia Margaritą Starkevičiūtę

Lietuvos visuomeninis konstitucinis teismas kviečia vienytis Lietuvos išsaugojimui, o išsaugojimo LYDERIU nuo 2020-12-01 dienos skelbia Margaritą Starkevičiūtę 1956 m. kovo 15 d. gimė Rusijoje, Sibire, kur tėvai mokytojai buvo ištremti Stalino režimo kartu su šimtais tūkstančių kitų lietuvių, latvių ir estų. Grįžusi ir augusi Vilniuje, 1973 m. baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą. 1978 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomisto specialybę. 1997-1999 m. mokėsi JAV pagal USAID finansų rinkų programą. Austrijoje, Tarptautinio valiutos fondo institute išklausė makroekonominio valdymo kursą. Mokėsi Europos Sąjungos šalių sostinėse pagal Britų Tarybos Europos bendradarbiavimo programą. 2001 m. Vilniaus universitete apgynė socialinių mokslų (ekonomikos) daktarės vardą tema „Pereinamojo laikotarpio ilgalaikio ekonomikos augimo strategija ir jos pritaikymas Lietuvoje“. 1978-1990 m. dirbo Lietuvos statistikos departamento Skaičiavimo centre, Vilniaus buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate „Paslauga“, Valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto darbo mokslinio organizavimo laboratorijoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje vyresnės inžinierės pareigose. 1990-1993 m. Žemės ūkio ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos „Būsto“ programoje patarėja užsienio ryšių klausimais. 1994-2001 m. Nacionalinės vertybinių popierių biržos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto Rinkos analizės skyriaus viršininkė ir rinkos tyrimų grupės vadovė. 1997-2001 m. Vyriausybės mokėjimų balanso, pensijų sistemos, nacionalinių sąskaitų ir fiskalinės politikos reformų grupių narė. 1996-2001 m. Vilniaus universiteto VšĮ Tarptautinės verslo mokyklos dėstytoja. 2001-2004 m. Vilniaus universiteto VšĮ Tarptautinės verslo mokyklos docentė. 2004-2009 m. Europos Parlamento narė. 2009-2014 m. Vilniaus universiteto docentė valandininkė, vykdė mokslo tiriamuosius darbus ir parašė monografiją "Augimas ir iššūkiai. Lietuvos ekonomika 1990-2012 m.". 2012-2015 m. Vilniaus miesto tarybos Visuomeninės kultūros komisijos pirmininkė. Nuo 2015 m. ES institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narys, nuo 2017 m. Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė.

2020 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26 Š.m. gegužės 15 d. viešai klausiau, Žmonės, ar jums yra skirtumas, dėl ko mirsite - COVID-19 ar kitos ligos? Rašiau apie pagarbą medikams, bet ne juos valdantiems. Atsisveikinimas su Mama sugrąžino mane prie šių minčių. Kokia pažeidžiama šių dienų visuomenė Lietuvoje! Ir baime lengvai valdoma. Baime net atvykti atsisveikinti su artimiausiais žmonėmis. Nesiginčysiu dėl kaukių nešiojimo prasmės ar neprasmingumo, viruso buvimo ar nebuvimo, nes kategoriškas ir nedalykiškas susipriešinimas šiomis suprimityvintomis viešų diskusijų temomis yra beprasmis ir nevaisingas. Nuotraukoje matome mano tėvuką Zigmą Vaišvilą, neurochirurgijos kūrėją Šiauliuose, su kauke. Vienkartine. Chirurginės operacijos metu. Medikai žinojo, kad vienkartinė kaukė, pirštinės ir speciali apranga yra būtini chirurginės operacijos metu. Tačiau visi žinojo, kad tai – vienkartiniai rūbai, atributai, saugantys, visų pirma, pacientą nuo infekcijos ar kito užkrėtimo operacijos metu. Tačiau niekas sveiku protu, medicinos supratimu grįstų tiesų nevertė absurdu – daugkartiniu vienkartinės kaukės nešiojimu visur visiems ir visada. Tėvukas mus paliko 1983 metais. Dėl neįtikėtinos medikų klaidos. Tai buvo vieno žmogaus likimas. Tačiau tai, kas vyksta šiandien, prieštarauja sveikam protui visoje medicinos sistemoje. Medikai ir ne tik jie žinojo, kad pavojingomis infekcijomis sergantys ligoniai izoliuojami ir gydomi atskirai statytose gydymo įstaigose (pvz., infekcinėse ligoninėse), bet ne guldomi į bendras aukščiausio lygio medicinos įstaigas, kuriose aukščiausios kvalifikacijos specialistai daro ir privalo daryti sudėtingiausias chirurgines operacijas. Tam ir ruošti šie specialistai, nupirkta brangi ir unikali įranga, statytos ir įrengtos šios gydymo įstaigos. Iš Tėvuko, griežto ir reiklaus, tačiau teisingo, žinojau, kad gydytojas ligonį, visų pirma, turi paguosti, psichologiškai stiprinti – suteikti viltį. Bet ne gniuždyti, nes tuomet gydymas netenka prasmės ir perspektyvos. Tačiau šiandien matome ne paguodą, o visuotinį ir nepamatuotą masinį gąsdinimą vienintele liga. Kodėl? Kodėl gydytojai pamiršo ne tik savo profesinę pareigą, bet ir savigarbą, kodėl nesipriešina ligonių gniuždymui? Beje, medikai taip pat serga. Nepamenu, kad Tėvukas būtų sirgęs, tačiau mus paliko būdamas vos 56-rių. Po atsitiktinės traumos nustatęs sau teisingą diagnozę, kuria nepatikėjo ir kurios net netikrino jo kolegos. Mus valdančią Vyriausybę, neturinčią konstitucinių įgaliojimų, suprantu. Jų kiti tikslai. Merkantiliškumas lyste lenda į paviršių. O medikų? Medikai, kaip ir visuomenė, verčiami būti klusniais nežinia kieno įrankiais neskelbiamiems tikslams įgyvendinti, nesipriešinti akivaizdžiam absurdui, o faktiškai ir nusikalstamai veikai – didžiosios dalies ligonių negydymui. Š.m. gegužės 11 d. LRT eteryje psichoterapeutas socialinių mokslų dr. Gintaras Chomentauskas patvirtino, kad karantino metu dėl COVID-19 Lietuvoje mirė mažiau nei 1% žmonių, o kiti – dėl kitų ligų (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000107814/lrt-forumas-ekspertai-i-pandemija-ziuri-kaip-i-gaisra-sis-prislopintas-bet-zariju-liko?jwsource=cl). Kodėl ši Vyriausybė slėpė šią informaciją nuo visuomenės? Registrų centras net neperdavinėjo pažymų apie mirusius Higienos institutui, skelbiančiam oficialią statistiką vyriausybės vardu. Tai yra akivaizdus šios nusikalstamos veikos ir pačios vyriausybės supratimo, kad tyčia elgiasi neteisėtai, patvirtinimas. Ir nesvarbu, ar šie veikėjai vykdė ir tebevykdo kažkieno nurodymus, ar patys nusprendžia taip elgtis. Jie yra atsakingi dėl šių savo veiksmų ir sprendimų mūsų atžvilgiu ir atskaitingi mums. Ir dėl to, kad negydymu didelė dalis visuomenės susargdinta, negydyta ar net nuvaryta į kapus. Tarkime, pradžioje, nežinant, kas yra tas COVID-19, Ministro Pirmininko be konstitucinių įgaliojimų pareigas vykdančiam Sauliui Skverneliui iš karštųjų vietų prisikvietus apie 14 tūkst. mūsų piliečių ir jų priverstinai neizoliavus, bent mėnesį prekybiniuose centruose pavaidinus „karantiną“ (be kaukių ir pirštinių, be reikiamo tyrimų skaičiaus), dirbtinai uždarius didžiają dalį ne tik verslo, bet ir ligoninių, poliklinikų, vaidinant „kovą“ su infekcija rūsiuose ir panašiose patalpose įkurtose „karščiavimo klinikose“, kur buvote Jūs, Lietuvos medikai? Kodėl leidote vykti šiam absurdui, nereikalavote gydyti visų kitų ligų? Hipokrato priesaikos ir, visų pirma, žmogiškumo, niekas neatšaukė. Pandemija Lietuvoje buvo paskelbta pagal nykstamai mažus šio susirgimo skaičius, lyginant su Lietuvos įstatymų reikalavimais skelbti net epidemiją, pvz. kasmetinę gripo epidemiją. PSO viešai skelbia duomenis apie pandemijas. Jos visos pareikalavo apie 3% žmonijos gyvybių. Tačiau skelbiami COVID-19 skaičiai, jei jais ir tikėti, daug kartų mažesni. Pirmojo karantino metu Vyriausybės sukurtas chaosas tikros pandemijos atveju jau būtų išguldęs bent pusę mūsų. Iki šiol neskelbiama jokia rimtesnė dalykinė profesionali informacija apie COVID-19 ligą ir jos gydymą. Neskelbiama, kaip žmogus turėtų elgtis protingai, bet ne baimėje gramzdinti save į depresiją ir net desperaciją. Dėl grėsmės susirgti jam nežinoma liga, prarasti darbą, pragyvenimo šaltinį, gal būt paskutinį kartą gyvenime pamatyti savo artimuosius. Pristeigti psichiatrų etatai ir dirbtinis visuomenės nukreipimas gydytis pas psichiatrus, bet ne pas tuos specialistus, kurių žmogui jau dabar reikia ar reikėjo vakar, - visa tai yra dirbtinai sukurtos situacijos pasekmės, bet ne priežasčių šalinimas ir ne žmogaus gydymas. Žlugdant ekonomiką ir padėties nesiaiškinant privalėjusiam tai daryti Seimui, artėjant LR Seimo rinkimams šiai tariamai Vyriausybei teko keisti šio absurdo spektaklio dekoracijas – baigti karantiną. Tačiau buvo paliekta valstybės masto ekstremalioji situacija, kurios metu faktiškai nebuvo jokių esminių ribojimų. Prastą spektaklio režisavimą patvirtino jau tada skelbta COVID-19 “antroji banga”, turinti prasidėti rudenį. Jei valdžia nežinojo ir, svarbiausia, žmonėms neaiškino, kokia tai liga, kaip ją gydyti, tai kaip valdžia sužinojo, kad bus “antroji banga”? Nieko apie tai nepaaiškinta. Jei valdžia žinojo daugiau, tai kodėl ji slėpė svarbią informaciją nuo medikų ir visuomenės, visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais kiekviena proga be perstojo tik gąsdino ir tebegąsdina mus visus. Tuo pat metu švaistant mūsų visų ir dar mūsų valstybės vardu pasiskolintus milijonus, jei ne milijardus, ir darant tai atsipūtus. Atsakomybė dėl šio prastai surežisuoto spektaklio tenka ir medikams - taip vadinamiems mūsų valdžios patarėjams, kurie konjunktūriškai valdžiai antrino ir tebeantrina. Visų pirma, tie, kurie užima aukštas administracines pareigas gydymo įstaigose. Priešinosi šiam absurdiškam vadovavimui “kovojant su virusu” tik vienetai, pvz. Klaipėdos miesto ligoninės vadovas Vinsas Janušonis. Ir tokius, turinčius ir gerbiančius savo nuomonę, negailestingai doroja. Kodėl su šiuo virusu reikia tik kovoti, bet ne mokytis profilaktiškai išvengti šio susirgimo? Bene didžiausias gąsdinimo įrankis – tai, anot “Respublikos”, verygos statistika apie kasdienius testų dėl COVID-19 tyrimo rezultatus. Valdžia “atrado” besimptomius šios ligos atvejus. Iki šiol medikai žinojo, kad nėra ligos, jei nėra jos simptomų. Ir staiga vienu ypu nubraukta medicinos istorija, mokslas, patirtis ir žinios. Ir medikai vėl tylėjo ir tebetyli. Gal nežino, kad esame visi didesni ar mažesni šio ir daugybės kitų virusų nešiotojai?.. Retorinis klausimas. Kur dingo kasmetinis gripas, rotovirusai? Netikiu, kad jų neliko. Jei kas masiškai prigamintų reagentų sergantiems šiomis infekcijomis nustatinėti ir valdžios administraciniais svertais verstų mus masiškai tikrintis, tai vargu, ar šių susirgimų būtų nustatyta mažiau nei COVID-19. Ir labai sudėtingų komplikacijų, ir mirčių būtų nemažiau. Vien mano patirties pakanka, kad suvokti, kokios grėsmingos pasekmės dėl komplikacijų gali būti net moksleiviui, jei susirgęs gripu laiku ir tinkamai nesigydai. Tačiau absurdo spektaklis ir, iš esmės, vienos ligos tegydymas dirbtinai tęsiamas. Prastų režisierių darbas buvo ir “Laisvės kelio”, “Baltosios vakarienės”, kitų valdiškų renginių paskelbimas “saugiais” nuo COVID-19. Mažyčių renginių, kuriuose visuomenė skelbė kitokią nei valdišką nuomonę, organizatoriai buvo ir tebėra beatodairiškai persekiojami. Demonstratyvus ir absurdu tapęs NVSC darbuotojų darbas COVID-19 „pėdsekiais“ viename kitame Lietuvos pakampyje ar kolektyve, žinant, kad šis virusas laisvai cirkuliuoja visoje Lietuvoje ir ne tik joje jau nuo pirmojo karantino pradžios, visiškai atsiskleidė, kai visuomenės gąsdinimo tikslais viešai skelbiamose „ataskaitose“ buvo įrašyta, kad „sekami įtariamieji“ stovėjo „saugiame“, anot visažinio A. Verygos, „Laisvės kelyje“ nuo Katedros aikštės Vilniuje iki sienos su Baltarusija. Tarybiniais laikais panašius valdžios veiksmus su šypsena vadindavome „pokazucha“. Šiandien mus nori atpratinti net taip reaguoti į valdžios nekompetenciją ir veiksmų absurdą. Fizinis NVSC darbuotojų nualinimas, tikrų epidemiologų, infekcionistų, matyt, nebeturėjimas Lietuvoje ir, kylant dėl to skandalui, jų „suradimas“ Sveikatos apsaugos ministerijos „skyrelyje“ ar paskelbimas „esant vyriausiaja epidemiologe“, kuri viešai iškart prisipažįsta, kad tik surašinėja statistiką – tai, atsiprašau, bet nėra epidemijos valdymas. Todėl dar kartą klausiu, mielas Žmogau, ar pačiam yra skirtumas, dėl ko mirsite? Bent man - ne. Skirtumas tik tas, kada mirsiu. Mieli medikai ir visi Žmonės, atsitieskite! Mūsų yra daug, jų – mažai. Jie mus valdo baime.

2020 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

„Te­bū­nie švie­sa! Štai ir vi­sas kerš­tas“ Praeities tremtis tiek pridarė blogio ir tai patvirtina konservatoriai, kurie nuo to yra nukentėję daugiausia. Dėl pažeistų smegenų nebesupranta kas yra šeima, artimas, draugas, pagarba, nuolankumas, paprastumas ir tai, kas yra LIETUVA ir jos tauta. Ką jie bedarytų, daro su pykčiu, kerštaudami nežinia kam ir dėl ko. Todėl kenčia visa Lietuva ir jos gyventojai. VIENYKIMĖS PADĖTI KONSERVATORIAMS, nes jų 30 metų senumo liga, yra žymiai pavojingesnė/klastingesnė negu, kad COVID-19. Kaip parodė praktika, tremtiniams buvo pripažinta reabilitacija, kompensacija ir kitos lengvatos, tačiau atkurti to, kas jų galvoje buvo iki tremties, jau nebeįmanoma-visur jiems vaidenasi RUSAS, visas kaltes ir žudymus Lietuvoje prasimanytai/išgalvota verčia RUSAMS ir kt. Mieli broliai ir seserys lietuviai, išvykusieji /tremtiniai, tikrai nuoširdžiai užjaučiu Jūsų šeimas, kurie iš Lietuvos buvote ištremti po 1991 metų ir dar nežinia kada galėsi grįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų, juos apkabinti, priglausti, aplankyti kapus artimųjų. Vienykimės el. paštas: ergonteise@gmail.com Teisininkas Arvydas Balčius

2020 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui?

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui? LR Referendumo įstatymo 11 straipsnis. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimas 1. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. 3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Šio akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir nusiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. 4. Jeigu grupės prašyme nurodyta, kad referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Vyriausybės kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai. 5. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. 6. Piliečių reikalavime referendumui siūlomo sprendimo teksto keisti neleidžiama. 7. Jeigu referendumui siūlomi sprendimai tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį yra nesusiję, dėl kiekvieno iš jų piliečių parašai turi būti renkami atskirai. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išduoda atskirus piliečių parašų rinkimo lapus dėl kiekvieno referendumui siūlomo sprendimo. 8. Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko. 9. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo. 10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-2787, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02279