Dėkoju visiems pilietinės visuomenės nariams, kurie pateikėte ir šiandien vis dar siunčiate informaciją apie galimus protekcionizmo ar nepotizmo požymių turinčios veiklos atvejus valdant Rokui Masiuliui.
Visi Jūsų atsiųsti duomenys bus perduoti atsakingoms institucijoms ir bus išanalizuoti bei įvertinti. Tikimės, kad jie nenuguls jokiuose stalčiuose. Jūsų aktyvumas pateikiant informaciją rodo, kad energetikos ir susisiekimo sektoriuose dirbantys žmonės siekia skaidrumo.
Tai, kas matoma šioje lentelėje, t. y. kaip sėkmingai susiklosto tam tikrų su R. Masiuliu susijusių žmonių karjeros strateginėse valstybės įmonėse, yra tik ledkalnio viršūnė.
Lentelėje susisteminti viešai valstybės įmonių bei lentelėje paminėtų asmenų ar žiniasklaidos paskelbti duomenys apie viešus asmenis, kurių karjeros vingius visuomenė turi teisę žinoti.
Laukite tęsinio
R. Karbauskis: jei STT netirs R. Masiulio atvejo, bus taikomi dvigubi standartai
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia jau šią savaitę paviešinsiąs skandalingą informaciją apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio susisiekimo sektoriuje įdarbintus asmenis. R. Karbauskis taip pat teigia, kad surinktą informaciją platesniam tyrimui pradėti perduos Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Jei STT nuspręs neatlikti tyrimo, pasak R. Karbauskio, tuomet bus taikomi dvigubi standartai.
„Kreipsis į STT, prašydami, kad tirtų šitą klausimą giliau (...). Jeigu STT netirs šio pavyzdžio, neplės tyrimo, tai bus dvigubi standartai, kad vieniems viskas galima, kitiems nieko negalima. Čia net nėra ką lyginti su (Jaroslavo Narkevičiaus atveju. – ELTA), ką mes parodysime“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskis neslepia, kad R. Masiulio įdarbinti asmenys, skirtingai, nei J. Narkevičiaus pažymoje, yra susiję su artima aplinka. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad vadovaujamas pareigas susisiekimo sektoriuje ėjo R. Masiulio buvę bendradarbiai, bendramoksliai bei artimi draugai.
„Paskelbsime didelį asmenų sąrašą, susijusį su R. Masiuliu. Pateiksime nepotizmo pavyzdį, kaip keliauja didelių valstybinių įmonių vadovai, valdybų pirmininkai, pavaduotojai. Kaip jie keliauja iš vienos sferos į kitą kartu paskui Roką Masiulį. Tai yra jo buvę bendradarbiai, bendramoksliai, artimi draugai. Tai akivaizdus nepotizmo pavyzdys“, – teigė jis.
Tuo metu R. Masiulis anksčiau Eltai tvirtino, kad tai yra dar vienas R. Karbauskio žingsnis gelbstint susisiekimo ministrą J. Narkevičių. R. Masiulis patikino, kad visos atrankos į susisiekimo sektorių buvo vykdomos pagal aukščiausius skaidrumo kriterijus.
„Mano vadovavimo susisiekimo sektoriui metu visos atrankos buvo vykdomos pagal aukščiausius skaidrumo kriterijus. Atrankas vykdė nepriklausomos atrankų bendrovės ar tam skirtos valstybinės institucijos“, – sakė R. Masiulis.
R. Masiulis dar kartą pasikartojo, kad tai „valstiečių“ lyderio kerštas už tai, jog jis, būdamas ministru, pašalino Arvydą Vaitkų iš Uosto direkcijos vadovo pareigų. „Kad Karbauskis keršys, žinojau tą pačią akimirką, kai atleidau uosto vadovą“, – sakė R. Masiulis.
Gerbiamas Prezidente!
Ko mažiausiai reikia Lietuvai, tai dar vieno Masiulio!
Visi puikiai žinome Lietuvą sudrebinusią istoriją apie buvusį susisiekimo ministrą, partinės mokyklos dėstytojos Grybauskaitės globotinį E. Masiulį, kuris ne kotletą suvalgė, bet paėmė dėžutę.
Šiandien iš lukšto stuksenasi kitas Grybauskaitės išperėtas numylėtinis - ex susisiekimo ministras Masiulis, tik šį kartą Ne E, o R. Masiulis. Ir šį kartą ne kokius kelis šimtus tūkstančių dėžutėje turėjęs. E. Masiulis tik Masiuliukas palyginus su šiuo gigantu. Ar ne tik jis užsakė SDG terminalo nuomos schemą, kurios dėka sumokėjome už "Independence" jau keletą kartų? Ar ne šis Masiulis išnuomavo Klaipėdos naftos krovinių terminalą Rusijos koncernui „Lukoil“, ko pasekoje ne tik šį įmonė, bet Jūrų uostas ir Lietuvos geležinkeliai ženkliai netenka pajamų. Nekalbu apie trečdaliu pabrangintas dujas, nepotizmo apraiškas susisiekimo ministerijoje ir visa kita ko dar nežinome.
O baisiausia yra tai, jog šis R.Masiulis, galimai bando įkurti krikščionių demokratų partiją. Jis D.Grybauskaites per prievartą buvo įbruktas ir A.Butkevičiaus ir S.Skvernelio vyriausybei. Už kokius nuopelnus jis taip buvo palaikomas Grybauskaites? Greičiausiai ne už krikščioniškas vertybes.
Ar ne taip pat stengiasi įbrukti pastarajį ir į partijos pirmininkus Prezidento G.Nausėdos rankomis?
Džiaugiuosi gaves atsakymą, bet kartu ir nusivyliau, jo turiniu.
Pirmiausiai ką turiu paminėti, kad kreipiausi ir kreipiuosi į Lietuvos Prezidentą, o ne į kitus, nekompetetingus asmenis.
Jūsų atsakymas į mano rašytus laiškus, akivaizdžiai yra neadekvatus.
Turiu pagrindo manyti, kad jį surašė, psichinio bejėgiškumo kamuojama asmenybė.
Mano atsiūstoje informacijoje, tiek raštu, tiek videomedžiagoje, akivaizdu, kad problemos yra jau senai nebe Policijos kompetencijoje ir jos tesiasi jau 18 metų. Šios problemos prasidėjo, nuo 2002 metų, man nukentėjus nuo ginkluotų ir gerai žinomų teisėsaugai, nusikalstamos gaujos veikėjų.
Taigi, nors nukentėjau nuo ginkluoto, smurtinio nusikaltimo, iš Valstybės jokios pagalbos negavau ir negaunu iki pat šiol.
2003-01-25, buvau kelis kartus peršautas, ginkluoto apiplėšimo metu ir vos nenužudytas.
Turiu, Jus nuliūdinti, kad neturiu psichinių problemų, bet jeigu ir jų turėčiau, tai kreipčiausi ne į Policiją, bet į psichiatrus, ar bent pas psichologą.
Turiu pripažinti, kad po prieš mane įvykdytų, smurtinių, ginkluotų nusikaltimų, turiu didelių problemų su fizine sveikata, bet dėl to, tikrai nesikreipiu į Policiją.
Dėl to kreipiuosi į savo sveikatos problemų gydytojus, rebilitologus, kurie kompetetingi, man padėti ir spresti, mano sveikatos problemas.
Kreipiausi ir kreipiuosi į Prezidentą, ne todėl, kad turiu psichinių, ar fizinių sveikatos problemų, bet todėl, kad Lietuvos Valstybė, tapo beteise, teroristine valstybe.
Kreipiuosi, į Prezidentą todėl, kad 18 metų, aš ir visa mano Šeima, kenčiame nuo teisinio banditizmo.
Kas ne tik, padarė didžiulius finansinius nuostolius, bet ir sukūrė didžiulius ir skaudžius, psichologinius ižgyvenimus.
Aš ir mano Šeima, ne tik negavome jokios pagalbos iš Valstybės, nors ne kartą nukentėjau nuo smurtinių ir ginkluotų nusikaltimų.
Bet igus metus esame, žeminami ir kankinami, skurdinami ir apiplėšinėjami tų, kurie turėtų vykdyti teisingumą!
Ar gali dirbti teisėjais tie, kurie iš vos nenužudyto žmogaus, priteisią pinigus, ginkluoto apiplėšimo organizatoriui?
Ar gali dirbti antstolių kontora, kurios darbuotojai smurtauja prieš ir taip sulošintą neįgalųjį žmogų?
Ar, gali dirbti prokurorais ir ikiteisminio tyrimo tyrėjais tie, kurie fabrikuoja bylas?
Ar gali, dirbti teisėjais tie, kurie akivaizdžiai smurtavusius, antstolių kontoros darbuotojus išteisina, o nuteisią tą, prieš kurį buvo smurtauta?
Žmonės, nubuskit, taip būti neturi ir negali.
Kreipiuosi į premjerą Saulių Skvernelį ir į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ne todėl, kad nedraugauju su protu, o todėl, kad tie, kurie turėtų vykdyti teisingumą, nedraugauja su sąžine, protu ir realybe.
Aš reikalauju, kad tiek anksčiau siūsti laiškai, tiek ir šitas laiškas, būtų perduotas Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai.
Esu pasiruošęs bendradarbiauti su Generaline Prokuratūra, atstatant teisingumą.
Jokia, "Gerovės Valstybė" neimanoma, jeigu Valstybėje nebus Teisingumo.
ir susipažinus su didele korupcija Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri mano giliu įsitikinimu, vietoi teisingumo vykdimo, vykdo, Valstybę užvaldžiusių veikėjų užsakymus ir nusikaltimus. Plačiau apie tai:
Dėl ko, mano giliu įsitikinimu, teisiniai procesai truko labai ilgus metus, lydimi apsurdiškų sprendimų, kas ne tik labai mane pažemino, bet ir sukūrė man ir mano Šeimai skaudžius psichologinius išgyvenimus, bei didžiules finansines problemas ir didžiulius nuostolius. Dėl ko, su Šeima, buvome priversti "emigruoti", kitaip sakant, buvome priversti išvykti iš Lietuvos, kad galėtumėme išgyventi. Taigi, 2005 metais birželio mėnesį, atvykome į Airiją, kur pradėjau dirbti. Vėliau darbą gavo ir Žmona. Tuo tarpu, Lietuvos teismai, kurie turėtų vykdyti teisingumą, po smurtinio ginkluoto apiplėšimo, kurio metu buvau kelis kartus peršautas ir vos nenužudytas. Sugebėjo ne tik palikti laisvėje, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusį, išlepintą turtuolių sūnelį, E Š, bet ir priteisti iš manęs nukentėjusiojo, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusiam nusikaltėliui 600 litų. Po tokių sprendimų buvau tiesiog šokiruotas. Taip buvau ne tik labai pažemintas, bet ir buvau priverstas kankintis psichologiškai. Tai akivaizdus psichologinis smurtas, kurį vykdė, teisingumą vykdyti privalantčios institucijos. Tai netilpo į jokius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo prinsipų rėmus, bet buvo akivaizdus spjūvis ne tik į žmogaus teisę į orų ir pilnavertį gyvenimą, bet ir į Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
1 straipsnis. Pareiga gerbti žmogaus teises
Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves.
I SKYRIUS. TEISĖS IR LAISVĖS
3 straipsnis. Kankinimo uždraudimas
Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Taigi, tai buvo ne tik didžiulis pažeminimas, kuris nesuvokiamas protu, bet ir psichologinis kankinimas, bei didžiulių finansinių nuostolių sudarymas, kas sukūrė ir fizinį kankinimą. Tokį apsurdą sugebėjo sukurti net kelios, Lietuvos Teismų institucijos. Dėl ilgų teisinių procesų ir mano giliu įsitikinimu, nusikalstamų, Lietuvos Teismų sprendimų, buvau ilgus metus žeminamas ir kankinamas ne tik psichologiškai, bet ir paverstas skolininku ir verčiamas susimokėti, savo budelių vadui. Tokius išgyvenimus patyriau ne tik aš, bet ir visa mano Šeima, Tėvai ir kiti artimieji. Kadangi, net kelios teismų institucijos, sugebėjo mane paversti skolininku. Prieš mane, grupinį ginkluotą apiplėšimą įvykdęs, liepunėlis turtuolių sūnelis, E Š, gavo vykdomąjį rąštą, Lietuvos teismų, apsurdiškai sukurtos skolos, išieškojimui. Nebaudžiamumo paskatintas, didybės manijos kupinas ir išlepęs, turtuolių sūnelis, nunešė vykdomąjį rąštą, antstolės Vaivos Šimkienės kontorai, kad ši išieškotų iš manęs, apsurdiškai, Lietuvos teismų sukurtą skolą.
Prieš mane suorganizuoto nusikaltimo autorius, tą antstolių kontorą tikriausiai pasirinko ne atsitiktinai? Manau, kad taip padarė todėl, kad antstolės pavardė, sutapo su jo paties pavarde. O gal net juos siejo ir giminystės ryšiai? Taigi, gavusi vykdomąjį raštą, antstolė Vaiva Šimkienė, griebėsi aktyvaus, Lietuvos Teismų, apsurdiškai sukurtos skolos išieškojimo. Kadangi, antstolė Vaiva Šimkienė ir jos pavaldiniai, su manimi kalbėdami telefonu elgėsi nepagarbiai, nutariau nuvykti į antstolių kontorą su filmavimo kamera, kurioje vieno iš apsilankymo metu, buvau sumuštas ir bandomas apiplėšti, (norėjo atimti video kamerą) Po pries mane įvykdyto smurtinio nusikaltimo, pagal mano pareiškimą, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, aš netgi nebuvau nusiūstas teisminei medicininei ekspertizei, kurią atlikau pats, už savo pinigus. Kadangi tuo metu, gyvenau ir dirbau Airijoje, turėjau skristi atgal. Dėl patirto smurto ir sumušimų, dirbti negalėjau, todėl gydžiausi ir rašiau skundus į įvairias Lietuvos institucijas elektrooniniu paštu. Nors Airijoje dirbau legaliai ir mano darbdavys mokėjo visus reikiamus mokesčius, Airijos socialinės tarnybos nusprendė, kad gauti gydimosi pašalpą, esu netinkamas. Aišku, tai buvo labai keista, nes tai vyko valstybėje, kuri taip pat yra pasirašiusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, kurios, kaip ir Lietuva nepaiso. Tuo metu Šeimoje turėjome tris vaikus ir laukėmėsi ketvirto vaiko. Dėl netekto darbingumo ir nemokamos ligos pašalpos (Illness benefit), atsidūrėme sudėtingoje situacijoje, pradėjome klimti į skolas. Todėl pajamų stygius privertė gryžti į darbą, nes negaunant pajamų, neižgyventum.
Kuriam laikui praėjus, iš Lietuvos gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. Tuomet nusiraminau. Bet vasarą sugryžęs atgal į Lietuvą, buvau labia įžūliai nustebintas, nes ikiteisminį tyrimą vykdžiusi tuometinė, vyresnioji tyrėja Gintarė Vilkončienė, kuri sufabrikavo bylą taip, kad iš nukentėjusiojo, buvau padarytas “nusikaltėliu”!
Tuo remiantis buvo išnipinėti mano migracijos maršrutai, darbo ir gyvenimo istorija. Taip pat buvo kreiptasi į Psichikos ligų įstaigas. Plačiau apie tai parašiau straipsnyje: http://www.vilmantinas.eu/search?updated-max=2019-02-24T06:50:00Z&max-results=7&start=35&by-date=false Visa tai šlykščiai apgailėtina, bet taip buvo vykdomas susidorojimas. Norėčiau paklausti, tuo metu buvusios tyrėjos Gintarės Vilkončienės ir prokurorės Rasos Valančienės, ar ir toliau, vykdotę "teisingumą" tokia taktika? Kokia jūsų savijauta, mano Šeimos ir artimūjų gyvenimą pavertus pragaru, ar nekankina bent gėdos jausmas, nežiūrint į tai, kokius psichologinius išgyvenimus, pažeminimus ir finansinius nuostolius padarėte, ne tik man, bet visai mano Šeimai, Tėvams ir kitiems artimiesiems ? Esu giliai įsitikinęs, kad jūsų vietoje, iš gėdos neturėčiau kur dėtis. Bet matomai gali būti ir kitokios sandaros žmonių, kuriems niekšybė ir susidorojimas su ir taip stipriai nukentėjusiais žmonėmis, naudojantis savo tarnybine padėtimi, kelią pasitenkinimą ir galimai netgi sukuria, finansinę gerovę? Labai įdomu, ar galima būti laimingu, turint pinigėlių, bet neturint, nei gėdos, nei sąžinės jausmų?
Negana to, sufabrikuotus kaltinimus surašytus 2010 metų spalio 1 dieną, išvertė į Anglų kalbą ir tikriausiai išsiuntė Airijos Teisėsaugos institucijoms, tuo mane apšmeižė ir labai pažemino.
Taigi, tokiu būdu buvau paverstas „nusikaltėliu“ ir priverstas skraidyti į teismų posėdžius, (vieną du kartus per mėnesį) negalėjau nei dirbti nei gyventi ramų ir pilnavertį gyvenimą.
Tokiu būdu ne tik praradau pajamas, bet ir patyriau didžiulius finansinius nuostolius kelionėms ir gaunant teisinę pagalbą, kurios nesuteikė nei vienas Šiaulių advokatas, į kuriuos teko kreiptis.
Taigi antstolė Vaiva Šimkienė, kuri, mano giliu įsitikinimu įtakojo, bylos fabrikavimui ir paverčiant mane “ skolininku ir netgi nusikaltėliu” ne tik areštavo mano banko sąskaitas ir turėtą turtą, bet nusiskaičiavo visą mano neįgalumo pensiją.
Buvo vykdomas akivaizdus susidorojimas ne tik su manimi, bet ir su visa mano Šeima ir Tėvais. Vien skraidymai į teismų procesus, bei kitos su kelionėmis susyjusios išlaidos, kainavo didžiulius pinigus, neskaitant apie negaunamas pajamas ir kitas išlaidas.
Dėl viso to atsirado kiti įsiskolinimai. Todėl, kad aš pats ir mano, tuo metu jokios veiklos nebevykdžiusi individuali Įmonė, turėjo įsipareigojimų bankams ir kitiems kreditoriams. Dėl sąmoningai sukurtų problemų, įsipareigojimų vykdymas, tapo nebeįmanomu.
Praradau galimybę atkurti savo neveikenčios įmonės veiklą, nes tokioje padėtyje atsidūrusiems asmenims, neišduodama litsenzija vykdyti krovinių pervežimus, kuriais užsiėmė, anksčiau dar veikusi mano, be jokios Valstybės pagalbos sukurta įmonė. Dėl areštuotų sąskaitų, nutrūko gyvybės draudimas, ir netgi buvo nutraukta būsto kredito sutartis. Atsirado didžiuliai nuostoliai, dėl laiku nesumokėtų įmokų, netesybos ir delspinigiai. Taip atsirado dar didesni įsiskolinimai ir didžiuliai finansiniai nuostoliai.
Taip buvo tesiamas, atviras ir intensyvus psichologinis ir fizinis susidorojimas. Tai galėjo privesti mano Šeimą ne tik prie iširimo, bet ir palaužti psichologiškai ir taip privesti prie sveikatos sutrikimų ir net savižudybių. Esu giliai įsitikinęs, kad būtent to ir buvo siekiama.
Toks puolimas buvo nepakeliamai sunkus ir tai ištverti nebūtų galėję daugelis kitų, psichologiškai silpnesnių žmonių.
Šis straipsnis bus pildomas ir viešinamas tarptautiniu mąstu, nes Lietuvos politikai, "teisėsauga" bei "žiniasklaida" yra neįgalųs ir slepia TIESĄ bei iškraipo TEISINGUMO sąvoką. Lietuvoje aktyviai fabrikuojamos baudžiamosios bylos ir susidorojama, su TIESOS ir TEISINGUMO siekiančiais Žmonėmis. Dėl visko kaltina Rusiją, nors Rusija neturi jokio ryšio, su Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje, vykstančiais susidorojimais su žmonėmis. Lietuvos, o tiksliau sakant ne tik Lietuvos, mano giliu įsitikinimu, gerai organizuotas, nusikalstamas susivienyjimas, savo naikinamus žmones, naudodamiesi psichotroninio montažo prinsipais ir bestubure ir nuolankiai sistemai tarnaujančią "žiniasklaida", bando dorus ir teisingus žmones paversti, "nusikaltėliais", "skolininkais", "Rusijos agentais" ir Kremliaus "finansuojamiems" priešais. Patys darydami viską, kad naikinami žmonės negautų jokių pajamų ir turėtų kuo daugiau išlaidų, apkraunami sufabrikuotų bylų, teisingumui akivaizdžiai prieštaraujančiais, teisminiais procesais.
Straipsnis ir video reportažai bus pildomi ir viešinami visais įmanomais būdais, kviečiu prie to prisidėti visas nepriklausomas žiniasklaidos priemones, nes Lietuvoje sisteminė žiniasklaida, slepia tokius nusikaltimus.
Lietuvoje veikia gerai organizuotas, nusikalstamas susivienyjimas, vykdantis susidorojimus su žmonėmis
Visa tai vyksta senai ir netrukdomai. Kol į Prezidentus bus renkami, Valstybei ir Tautai numovę kelnes veikėjai, Lietuvoje gyventi bus sunku ir pavojinga. Mes privalome viešinti, gerai organizuoto, nusikalstamo susivienyjimo vykdomus nusikaltimus ir siekti, kad tas, gerai organizuotas susivienyjimas, Lietuvoje būtų išardytas ir priverstas atsakyti, už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir ją atlyginti. To asmeniškai reikalausiu iš naujai išrinkto Prezidento, nežiūrint į tai, kas juo bus išrinktas. Mes privalome reikalauti savo pavaldinių, kad jie tinkamai atliktų savo pareigas. Prezidentas, kaip ir teisėjai, prokurorai ar kiti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, yra Tautos pavaldinei, kurie privalo atstovauti Tautos interesus ir tarnauti žmonėms, o ne banditams ir nusikaltėliams ir juos dangstyti ir stoguoti. Vilmantas Povilaitis www.vilmantinas.lt Mano ginklas TIESA, mano kulkos, vešumas, mano aukos, banditai, aferistai ir praradę sąžinę padugnės.
I ask the Free Media Representatives to translate the article into your language and circulate it with all possible means. This shows people what's happening in the countries of the European Union.
Я прошу представителей свободных СМИ перевести статью на ваш язык и распространить ее всеми возможными способами. Это покажет людям, что происходит в Европейском Союзе Psichotroninio montažo sistemos
1. Nauja "teisė" kuri aktyviai taikoma Lietuvoje, kur mąsiškai fabrikuojamos bylos ir susidorojama su žmonėmis. Visa tai teko ir vis dar tenka, patirti savo gyvenimo praktika. Tokiu būdu, buvo susidorota ir su gerbiamu Prezidentu, Rolandu Paksu.
Valstybės organizacija psichotroninę techniką naudoja įvariems tikslams. Vienas tokių tikslų yra bylų fabrikavimas, kai tik vaizduoja, kad kažką aiškinasi, o ištikro taiko psichotroninį montažą. Šitaip, ką nors pakišę, gali gauti „rezultatą” arba susidoroti su nepageidaujamais žmonėmis vien tam, kad parodytų savo valdžią. Tai ir yra viena iš naujausių priemonių valstybės organizacijos arsenale, apie kurią retkarčiais nesukonkretindami užsimena žurnalistai, tarnaujantys valstybės organizacijai. Galima net teigti, kad yra iškerojusi ištisa sistema, tačiau dauguma žmonių apie ją nieko nežino. Ir nemoka apsiginti. O propaganda tokius persekiojamus žmones pateikia kaip nusikaltėlius.
Su tokiom priemonėm valdžia išplečia savo galią, įsivaizduoja, kad jai atsiveria neribotos galimybės, kurioms pasipriešinti negali joks laisvajai žmonijai priklausantis žmogus. Tačiau taip neturėtų atrodyti. Laisvoji žmonija turėtų dėti visas pastangas, kad sugebėti bent įrodyti, kad valdžia naudoja ne tikrovę, bet montažą, ir viskas, kas viešinama apie šitaip užgrobtą žmogų yra šlykštus melas ir šmeižtas.
Ši permaina baigia sunaikinti teisę visame pasaulyje ir numanau, kad neužilgo ji gali būti pašalinta galutinai, bent tokiu pavidalu, koks yra šiuo metu. Tai nereiškia, kad nebus jokios teisės, bet veikiausiai teisė bus priderinta prie psichotroninės technikos naudojimo, kad ji nebūtų nelegali ir jos nereikėtų pridenginėti valstybine paslaptimi.
Kitas variantas tas, kad ši technika bus dar ilgai slepiama ir valdžia vaidins seno modelio teisinius spektaklius. Tačiau žinant kokie globaliniai geopolitiniai procesai vyksta planetoje, kad vyksta vadinamasis „šliaužiantis perversmas” organizuojamas pirmiausiai vakarų ekonominio-politinio-karinio elito, tai kad suduotų galutinį smūgį laisvajai žmonijai, įvedus naują tvarką, nauja valdžia gali laikyti paruošus siurprizą, su kuriuo bus panaikinta seno tipo teisė, bus įteisinta psichotroninė technika ir žmogus bus paverstas tik sistemą aptarnaujančiu vergu, su kuriuo valdžia galės daryti ką nori. Nebus jokių teisių, bus galima užgrobti sąmonę, tyčiotis iš žmogaus, naudoti psichotroninį montažą, kankinti ir t.t. Tam, kad valdžia parodytų savo galią, ar pasiektų norimą rezultatą.
Ir tai ne šiaip spėlionės. Tai vyskta jau dabar ir ši technika išbandoma su žmonėmis, o gal net jau naudojama. Tačiau ji vis dar yra slapta, vis dar vaidinamas spektaklis, o žmonės, kurie patiria tokį smegenų highjack‘inimą apšaukiami paranojikais ar kitokiais psichiniais liginiais. Tačiau tai vyksta, ir kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau įrodymų. Bet manau, kad ši technika nebus ištraukta į dienos šviesą tol, kol nebus užgrobta visa laisvoji žmonija. Tada globalinei valdžiai šią paslaptį slėpti nebus jokios prasmės, nes vis tiek žmogus neturės kam pasiskųsti, nes visi svertai bus vienose rankose. Susidoroti su bet kuo nebus jokių problemų, apšaukti nusikaltėliu ar ligoniu ir eliminuoti iš vergų visuomenės.
Todėl būtina neleisti, kad tai nutiktų.
2. Psichotroninio montažo principai
Norint suvokti psichotroninio montažo principus, reikia bent apibendrintai žinoti, kokia yra žmogaus sandara. Psichotroninėje technikoje naudojama kažkas panašaus į kognityvinę fiziką, kai fizikiniu poveikiu veikiamos pažintinės funkcijos. Tai, ką pabandysiu pateikti toliau, yra bandymas paaiškinti psichotroninės technikos daromą montažą kognityvinės psichologijos rėmuose, labai nedaug užgriebiant fizikos klausimą. Bet bus naudojami tik fizikinių dydžių žodiniai terminai, nerodant jokių fundamentalios tikrovės parametrų proporcijų ir jomis išreiškiamų mechanizmų.
a) Supratimo galimybių ribos
Paprastu protu ir mąstymu suprasti, kaip vyksta psichotroninis montažas - nėra lengva, nes suvokimui atsiveria labai ribota tikrovė, kurios neužtenka žmogaus paaiškinimui. Bet daug ką vis tiek galima įsivaizduoti, nors tik tų galimybių ribose, kurias nustato sąmonė. Pagrindinė problema ta, kad žmogus yra tik išorinis stebėtojas, atskirtas nuo tikrovės esmės suvokimo. Jam duotos tik dvi tikrovės aprėptys, vadinamos ekstensyvumu ir trukme. Žmogaus sąmonė gyvena šiose aprėptyse, kurias papildo proto galimybės, leidžiančios suvokti skirtumą ir išskirti objektą, ir nustatyti santykį, tai yra išskirtus objektus sujungti. Ši sistema yra aukščiausias taškas, kurio viduje yra žmogus, kuris pasaulį mato tik iš tokios perspektyvos. Kad paaiškintum sąmonę, tokio išorinio ekstensyvumo ir trukmės suvokti neužtenka.
Šios dvi aprėptys leidžia suvokti tikrovę tik kaip padalintą į daleles arba kaip ištisinę terpę, nes ekstensyvioji aprėptis gali būti arba padalinta į sudedamąsias dalis arba būti ištisinis laukas. Fizika gali judėti tik šiuose rėmuose, kitokių realybių sąmonė suvokti negali. Tai reikštų, kad žiūrint iš šios vidinės perspektyvos, visa tikrovė matoma per dvi aprėptis, kurios yra tarsi žodynas iš vieno žodžio, su kuriuo reikia aprašyti visą tikrovės įvairovę. Kad ir kur mestum žvilgsnį - visur vienas ir tas pats žodis, vienas suvokimas, tas pats ribotas aprėpčių rinkinys. Akivaizdu, kad vieno žodžio nepakanka. Reikia kurti naujus žodžius (nors tai neįmanoma), arba skaidyti tą vieną žodį ir bandyti pagal jį tikrovėje įžvelgti kažkokią sandarą.
Padarius prielaidą, kad žmogus yra tam tikra tikrovėje atsiradusi struktūra ar mechanizmas, galima ją bandyti paaiškinti naudojantis ekstensyviąja aprėptimi. Manau, kad į kvantus padalinta aprėptis paaiškinimui nelabai tinka, ir kad artimesnė vidiniam suvokimui yra „lauko” sąvoka. Sandarai išskirti reikia skirtingų laukų ir tų laukų sąveikos, suvokiant, kad toks paaiškinimas remiasi išorine perspektyva ir nuo vidinio pačios transcendentinės tikrovės viso principo, kurio suvokti sąmonėje neįmanoma, atskirta.
b) Žmogaus sandara
Pačiame žmogaus centre - viskas sujungta. Bet viskas negli būti pagrįsta vienu principu, nes yra skirtingos savybės ir skirtingos funkcijos. Šios dalys atsiranda vienose smegenyse, kurios viską susieja, bet jos kyla iš skritingų mechanizmų ir turi kitokią paskirtį.
Smegenys turi tokias pagrindines funkcijas: sensorinę, kognityvinę ir motorinę. Sensorinėje dalyje yra visi su išoriniu pasauliu susiejantys jutimai. Kognityvinė dalis turi pažinimo paskirtį ir atitinkamai skyla į tokias smulkesnes dalis: protas (mąstymas), vaizduotė, ir atmintis. Motorinė dalis valdo kūno judesius, leidžia vykdyti išoriniame pasaulyje numatytas ir suplanuotas veiklas. Visas šias dalis susieja sąmonė ir jas atitinkmai koordinuoja. Psichotroniniam montažui aktualiausia yra kognityvinė dalis, ypač mąstymas ir vaizduotė, per kuriuos galima fabrikuoti atmintį, įrašant į ją su montažu suformuotas falsifikacijas. Pabandysiu parodyti, kaip su psichotroniniu highjack‘inimu užgrobiama vaizduotė ir į sąmonę įrašinėjami kriminalinei bylai sufabrikuoti reikalingi vaizdiniai.
Lengviausia tai padaryti per sensorinės žievės kuriamo pasaulio modelio veikimo principą. Vidinės aprėptys leidžiančios suformuoti vidinį, sensorinį pasaulio modelį skyla į tokius komponentus: šablonas, kokybė ir suvokimas. Šablonas yra tam tikras vidinis smegenų laukas, kuriame galima formuoti įvairius pavidalus ir jų dalims suteikti skirtingas savybes. Šis šablono laukas turi turėti kažkokią fizikinę prigimtį, ir galima manyti, kad jeigu sukurta psichotroninė technika, tai žinoma šio lauko prigimtis, ir yra kažkokia slapta fizika, apie kurią visuomenė nežino. Šis principas turėtų veikti taip: receptoriai sužadinami greitai besikeičiančių išorinių dirgiklių, perduoda signalų serijas į smegenis, kur šie signalai analizuojami, ir analizės duomenų pagrindu kuriamas laukas. Jis turėtų būti bejuslis, skaidrus ir permatomas, bet su užkoduota informacija.
Bet ant šio šablono turi būti uždėtos ir tam tikros kokybės, vadinamos jusliniu lauku. Aš manau, kad kiekvienam sensoriniam modalumui (pojūčiui) yra vienas laukas, kuris jungiasi su šablonu, ir pagal reikšmes, kurios jame užkoduotos, įgauna skirtingas kokybes. Pavyzdžiui, tokios gali būti spalvinės regimojo pasaulio kokybės. Kadangi yra labai daug įvairių atspalvių, tai didesnė tikimybė, kad yra vienas spalvinis laukas, kurio kokybė ir atspalvis priklauso ne nuo paties juslinio lauko savybių, bet nuo susijungimo su šablonu, kuriame yra atspalviui suformuoti reikalinga informacija, šablono lauko reikšmės, kurios gali kisti kažkokios skalės ribose.
Paskutinis komponentas yra suvokimas, kurį aš savo modelyje atskiriu nuo introjekcijos, ir laikau savarankišku lauku, kuris uždedamas ant su kokybių lauku sujungto šablono. Kodėl reikia atskirti šiuos komponentus, vietoj to, kad jie būtu laikomi vieninga mase, kurią su visais komponentais vienoje vietoje formuoja kažkoks išorinis mechanizmas.
Sensorinis šablonas turi būti labai greitai besikeičiantis laukas, nes į receptorius paduodama vis nauja informacija, ir šablono laukas pagal šią informaciją turi būti milžinišku greičiu perdaromas, gal milijoną kartų per sekundę greičiu. Šis perdarytas šablonas tokiu pačiu greičiu turi būti sujungiamas su juslinių kokybių lauku ir perdaryti objektų, modelių savybes. Tai turėtų vykti kaip kažkas panašaus į dideliu greičiu vykstantį įrašymą ir trynimą. Tačiau suvokime viso to nėra. Jeigu šablonas būtų sąmonė, tai įvykiai jame keistųsi tokiu greičiu, kaip nuolat perkuriamas laukas. Jeigu sąmonė būtų juslinis laukas, tai būtų suvokiamas dideliu greičiu vykstantis įrašymas ir trynimas. Bet viso to nėra. Sąmonė pakankamai lėta, jos tempas toks, kokio reikia išorinio pasaulio reprezentacijos imitavimui. Todėl ji turi būti kažkas kita, atskiras suvokimo laukas, sujungiantis visas šablone ir jusliniame lauke užkoduotas aprėptis į vieną visumą, kuri sąmonėje teka „natūraliu” greičiu.
c) Pasąmonė, sąmonė
Iš šio aprašymo matosi, kad svarbiausia yra šablonas. Ką smegenys šablono lauke užkoduoja, tą sąmonė ir suvokia. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kad visų modalumų šablonai yra tik galutinis rezultatas, neparodantis, kaip tas rezultatas buvo pasiektas. Didžioji dalis procesų vyksta už sąmonės ribų. Kiekviena sistema turi tokią pasąmonės sistemą, kurioje yra viskas, o šablono matrica tėra ledkalnio viršūnė, parodanti tik nedidelę dalį to, kas vyksta smegenyse. Ši pasąmonė įdomi motorinėje sistemoje, nes kūno judesiai projektuojami beveik nedalyvaujant sąmonei. Ši gauna tik ribotas motorines vizualizacijas. Bet svarbiausia yra kognityvinė pasąmonė, ypač protas ir atmintis, kurių visa apimtis sąmonėje nedalyvauja ir į ją įvedama tik riboto išrinkimo principu.
Tarkime, kad aprašyta sistema yra teisinga. Ji rodo, kad viską padaro pačios smegenys, o sąmonė tėra epifenomenas, tik atvaizduojantis veidrodis, neturintis jokio atgalinio ryšio. Bet jeigu sąmonė smegenims būtų „nereikalinga”, kam ją gamta iš viso būtų sukūrusi? Valdytų tik pasąmonė, ir tokio valdymo užtektų. Tačiau sąmonė yra, ir galbūt ne vien todėl, kad ji įrašyta į tikrovės prigimtį, į jos galimybių sąrašą. Galima sakyti, kad sąmonė yra todėl, kad tokia yra visos tikrovės prigimtis, kurios vidinis principas yra sąmonės substancija. Bet sąmonė, kaip suvokimas atlieka ir svarbų vaidmenį introjekcijoje. Šis vaidmuo yra dėmesys, išrinkimas ir skirtingų sistemų koordinavimas.
Visos sistemos turi savo dėmesio mechanizmą. T.y., yra sensorinis dėmesys, kuris išrenka juslinį objektą. Yra kognityvinis dėmesys, kuris protui ir atminčiai išrenka temą, koordinuojant su sensoriniu dėmesiu. Ir galų gale motorinis dėmesys, kuris koordinuotai su sensoriniu ir kognityviniu dėmesiu išrenka kūno judesius. Paprasčiausias yra sensorinis dėmesys, nes visa pasaulio aprėptis yra suvokimo ribose, ir išrinkimo spindulys juda tik šiuose rėmuose. Tuo tarpu kognityvinis ir motorinis dėmesys yra kitokie, nes didelė proto, atminties ir judėjimo programavimo dalis yra už suvokimo ribų. Tad šis laukas, kuris kuria šablono matricoje suvokimo jausmą, turi turėti galimybę veikti ir už suvokimo ribų, ir turi kažką panašaus į dėmesio mechanizmą veikiantį už sąmonės.
Tad sąmonės vienas iš vaidmenų turėtų būti išrinkimas ir koordinavimas.
d) Vaizduotės montažas
Iš aprašytos žmogaus sandaros aišku, ką reikia valdyti, norint kontroliuoti žmogaus suvokimą. Svarbiausias yra šablono laukas. Vaizduotė labai glaudžiai susijusi su sensorine smegenų dalimi, tik į vaizduotės zoną informacija paimama ne iš išorinio stimuliavimo, bet iš vidinių smegenų resursų. Vaizduotė išsiskaido į tokius pačius komponentus, kaip buvo aprašyta aukščiau: šablonas, kokybė ir suvokimas. Valdant šablono lauką, į sąmonę galima įrašyti bet kokius vaizdinius, ir jeigu sąmonė tuo pačiu metu skenuojama, tuos vaizdinius įrašyti kaip operacijoje „surinktus duomenis”. Arba su psichotroniniu montažu sufabrikuoti vaizdiniai gali būti įrašomi į atmintį, vieta užfiksuojama ir stimuliuojant nuolat iškeliama į sąmonę kaip tiriamo žmogaus „atmintis”.
Svarbiausias yra šablono lauko klausimas, kurio prigimtį galima aiškinti įvairiai, ieškant analogijų su žinomais laukais, pvz. su elektriniu lauku, arba kitais viešumoje nežinomais laukais, kurie mokslininkų buvo atrasti, bet slepiami nuo visuomenės. Paprasčiausias paaiškinimas būtų, jeigu elektrinio lauko viduje būtų tokių kokybių ir suvokimo kodavimo savybių, bet manau, kad labiau tikėtina, jog tai yra naujo tipo laukas, specialiai pritaikytas psichikos kodavimui. Labai tikėtina, kad smegenų medžiagos viduje yra tokia psichoenergetinė nuo struktūros atsipalaidavusi sistema, turinti išvardintas savybes, kurią kažkada vadinau „transneuroniniu lauku”, nors šis terminas gali būti ne visiškai tikslus.
3. Pabaigai
Ši sistema nėra tik mano spėlionės, nes su tokia technika montažas buvo daromas mano sąmonėje ir aš rašau iš tikro savo patyrimo. Tai reiškia, kad psichotroninė fizika seniai sukurta ir yra naudojama susidorojimui su visuomene. Kol kas tokia technika yra slapta. Tačiau kai „šliaužiantis perversmas” planetoje valdžios bus baigtas, ši technika taps vieša ir „teisėta”. O žmogus neturės galimybių priešintis, kol nesuvoks, kas vyksta. Tikra, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida www.vilmantinas.eu
