2019 m. vasario 24 d., sekmadienis

Vilmantas Povilaitis: Dar vienas Straipsnis iš praeities, kai žiniasklaida, dar nebuvo užvaldyta, grybolandsberginės diktatūros.

Teisėtvarka teisingesnė nusikaltėliui

2008 m. balandžio 30 d.
Edita KARKLELIENĖ
„Vanaginių“ žiauriai sumuštas vyriškis pašiurpo sužinojęs, kad vienas iš jo mušeikų yra atleistas nuo bausmės vykdymo už pavyzdingą elgesį. Pataisos inspekcijos pareigūnų puikiai įvertintas nuteistasis, anot nukentėjusiojo, per trejus metus netgi neatlygino jam priteistos žalos.
edita@skrastas.lt
Nukentėjusysis pareiškė pretenzijas
Aukštelkiškis Vilmantas Povilaitis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kai sužinojo, jog šiemet, kovo 27 dieną, Šiaulių miesto apylinkės teismas nuo trejų metų bausmės, kurios vykdymo laikas buvo atidėtas, atleido šiaulietį Gediminą Baravyką. Šiaulių banditų auka prieš šešerius metus tapęs ir dalį darbingumo dėl to praradęs V. Povilaitis prašo teismo panaikinti tokią nutartį.
V. Povilaitis skunde teismui akcentavo, kad nelaisvės bausme trejiems metams nuteistas G. Baravykas neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų.
Aukštelkiškio teigimu, per visą bausmės atidėjimo laiką G. Baravykas, kaip jį buvo įpareigojęs teismas, nėsyk nepasidomėjo jo sveikata. Neatlygino nuteistasis, anot V. Povilaičio, ir teismo solidariai su kitu nuteistuoju Renatu Simonenka nukentėjusiajam atlyginti skirtos turtinės — 2129 litų — bei neturtinės — 25 tūkstančių litų — žalos.
Abejonės
Informacija V. Povilaičio apeliaciniame skunde — priešinga tai, kuri išdėstyta Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos parengtame bei šių metų kovo 12 dieną teismui pateiktame teikime dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės.
Teikime, kurį pasirašė šios institucijos viršininkė Nataša Misiulienė, akcentuota: „bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. Baravykas vykdė jam skirtus įpareigojimus.“
Anot Pataisos inspekcijos pareigūnų, G. Baravykas stengėsi pasitaisyti, bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai elgėsi.
Pataisos inspekcija apie vieną iš esminių teismo įpareigojimų — žalos atlyginimą — teikime neužsiminė.
Svarbus pliusas ar žmogus?
Po prieš šešerius metus patirtos egzekucijos sveikata vis dar besiskundžiantis 32 metų aukštelkiškis V. Povilaitis neslėpė esąs priblokštas.
„Ar Pataisos inspekcija gali aklai vertinti nuteistąjį? — „Šiaulių kraštui“ sakė nukentėjusysis. — Maniau, tai ta institucija, kuriai svarbūs abiejų pusių, o ne vien nuteistojo interesai. Akivaizdu, jiems svarbiau pliusas dokumentuose, negu nukentėjęs žmogus.“
Nukentėjusiojo ir nuteistąjį kontroliavusių pareigūnų prieštaringi teiginiai kelia klausimą, ar teikimą teismui rengę Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos darbuotojai tinkamai atliko pareigas. Kodėl, rengdami dokumentą teismui, jie nėsyk nepasidomėjo, ar pretenzijų nuteistajam neturi nukentėjusysis, ar jam atlyginta teismo priteista turtinė žala? Aukštelkiškis apie įtariamą neskaidrią Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos veiklą ketina informuoti Kalėjimų departamentą.
Priverstinis išieškojimas — geranoriškai?
Antstolis Tomas Ubartas, „Šiaulių krašto“ paprašytas informuoti, ar per teismo sprendimu numatytą bausmės atidėjimo laiką nuteistasis G. Baravykas su bendru atlygino nukentėjusiam priteistą žalą.
Antstolis informavo, kad „vykdymo metu iš G. Baravyko išieškota viso labo 1053,83 lito.“
Maža to, ar tikrai G. Baravykas bausmės atidėjimo laikotarpiu elgėsi, kaip teigia Pataisos inspekcijos darbuotojai, geranoriškai? Juk priteista skola perduota išieškoti antstoliui, o tai yra priverstinis būdas.
Viršininkas — nekalbus
Atsakymų į klausimus „Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekciją.
Inspekcijos viršininkė N. Misiulienė sakė neturinti teisės bendrauti su žurnalistais. Tai padaryti esą gali tik Šiaulių regiono pataisos inspekcijos viršininkas Ramūnas Zutkis.
Su juo ir kalbėjomės (kalba netaisyta).
— Ar jūsų pavaldume esantys Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos darbuotojai šioje situacijoje padarė viską, kas priklauso? Galbūt jie yra teisūs?
— Kodėl teisūs? Aš taip nesakiau. Nebūtinai teisūs. Visko būna. O ką norit sužinoti?
— Nukentėjusysis įsitikinęs, jog inspekcijos pareigūnai sąmoningai darė viską, kad tik nuteistasis būtų atleistas nuo bausmės.
— Kartais būna žala ir neatlyginta. Jei nėra nuteistojo piktybiškumo, teismas gali atleisti nuo žalos.
— Galbūt teismas suklaidintas?
— Tuos reikalus žiūri ir prokuroras. Taip kad kontrolė triguba gaunasi. Jei kažkas kažką pražiūri... Bet ne tame esmė. Jei būna kažkokie skundai dėl kokių pažeistų teisių, mes pačioje Pataisos inspekcijoje darome tarnybinius tyrimus.
— Ar inspekcijos darbuotojai, bent jau iš žmogiškųjų paskatų, neturėjo paskambinti nukentėjusiajam ir paklausti, turi jis pretenzijų ar ne?
— Ką jie turi padaryti, yra visa instrukcija teisingumo ministro patvirtinta. Galit ją pasižiūrėt. Bet matot, man neaišku, apie ką mes šnekam. Koks jūsų klausimas? Aš tai galiu daug ką šnekėt. Reikia klausimo, į kurį galėčiau atsakyti.
— Pasigilinus į jums pavaldžių darbuotojų parengtą teikimą peršasi mintis, kad jis buvo surašytas neišėjus iš kabineto.
— Jūs kalbat abstrakčiai. Kas būtų, jeigu būtų.
Pradžių pradžia
Į policijai žinomos „vanaginių“ grupuotės nemalonę V. Povilaitis papuolė 2002-ųjų spalį. Su aukštelkiškiu susidorojo trise — R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Nuo smūgių ir spyrių į įvairias kūno vietas aukštelkiškis prarado sąmonę. Teisminėje medžiagoje nurodyta, kad atsipeikėjęs V. Povilaitis pajuto į galvą įremtą pistoletą. Vėliau užpuolikai pareikalavę tūkstančio „žalio“. Nespėjęs atsakyti V. Povilaitis vėl pajuto smūgių krušą.
Smurto atakos atgijo 2003-ųjų metų sausio pabaigoje. Giminaičio namuose viešintis V. Povilaitis buvo kelis kartus peršautas į butą netikėtai įsiveržusių kaukėtų vyrų. Įsibrovėliai pagrobė bute buvusių vertingų daiktų.
Likus kelioms dienoms iki Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio V. Povilaitis dar kartą patyrė agresiją — nuo smūgių vyrui lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys.
V. Povilaičiui nekilę abejonių, kad jis buvo peršautas ir sumuštas siekiant jį įbauginti.
Kai kurių išpuolių autoriai arba vykdytojai taip ir liko nenustatyti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Viktoras Roščenkovas nesyk teistiems R. Simonenko ir G. Baravykui skyrė netgi teisėsaugininkus nustebinusią bausmę — po trejus metus nelaisvės, bausmės vykdymo laiką atidedant trejiems metams. Nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos kompensacija.
Nusikaltėliams atlaidus teisėjas V. Roščenkovas 2004 metų lapkričio 16 dieną iš teisėjo pareigų atleistas.
VILTIS: Nuo banditų nukentėjęs Vilmantas Povilaitis viliasi, kad teisingumas vis dėlto triumfuos ir bus išsiaiškinta, kas neatliko pareigų arba atliko jas netinkamai.
NESUSIPRATIMAS: Šiaulių regiono pataisos inspekcijos viršininkas Ramūnas Zutkis pokalbio su žurnalistais metu sakė nesupratęs, ko iš jo norima.
TIESA: Aukos gyvenimą paženklinę smurto pėdsakai liko be kaltųjų.
KODEKSAS: Baudžiamasis kodeksas ne tik neapgynė nuo banditų nukentėjusio ir dalį darbinbgumo praradusio žmogaus–teisingumo sistema kodeksą panaudojo nusikaltusiojo naudai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: „Ar Pataisos inspekcija gali aklai vertinti nuteistąjį? Akivaizdu, jiems svarbiau pliusas dokumentuose, negu nukentėjęs žmogus“, — išvadą daro nukentėjusysis Vilmantas Povilaitis.
Šaltinis: Laikraštis " Šiaulių Kraštas" 2008 m. balandžio 30 d.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą