2018 m. rugpjūčio 28 d., antradienis

Prokuratūra : teisėjai yra nepakaltinami, jie neatsako už tyčinius nusikaltimus net ir veikdami organizuotoje gaujoje?

Prokuratūra : teisėjai yra nepakaltinami, jie neatsako už tyčinius nusikaltimus net ir veikdami organizuotoje gaujoje?

Aurimas Drižius
 

Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis padarė nusikaltimą ir suklastojo savo  nutartį, tačiau kažkodėl nusprendė, kad teisėjas nusikaltimą padarė netyčia,  per klaidą įrašydamas į savo nutartį savo išgalvotus melagingus duomenis ir tos klastotės pagrindu priimdamas savo nutartį.
Šis teisėjo Petro Karvelio nusikaltimas yra viena nedidelė dalis nusikaltimų, kuriuos vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.
Kaip žinia, į redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą  meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė joki dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 3 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lūkiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.


Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją.
Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje.
Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.
Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti.
Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.
Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Karvelis 2018-08-01 priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą ir man jį gražinti – neva aš tą skundą padaviau praleidus apskundimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.
Tačiau taip tikrai nėra – skundžiamas prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.
Nurodžiau, kad teisėjas P.Karvelis arba visiškai neskaito bylos dokumentų, arba juos sąmoningai klastoja , nes į savo nutartį įrašo, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakya, kada ji priimta – liepos 24 d.
Teisėjas Karvelis sąmoningai ir labai kvailai suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, ir taip pats padarė nusikatimą – dokumento klastojimą
Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atvžilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas
“Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).
Teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos.
Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu, nes :
„Pareiškėjas, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis 2018-08-01 priimtoje nutartyje sąmoningai įrašė klaidingą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2018-07-24 priimto nutarimo datą tam, kad atmesti jo skundą, remiasi vien bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jo subjektyviu vertinimu. Nors nustatyta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. netiesiogiai patvirtina, kad minėto nutarimo klaidinga data nutartyje įrašyta buvo dėl žmogiškosios klaidos, o ne siekiant Pareiškėjui sukelti tam tikras teisines pasekmes.
LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.
Nors LR BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-205/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. Drižiaus teiginiai apie padarytą nusikalstamą veiką nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis, priimdamas nutartį, tyčia įrašė klaidingą datą, be to, tai Pareiškėjui negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių padarinių, turinčių esminę reikšmę jo teisių pažeidimui, kadangi minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-01 nutartis galėjo būti skundžiama LR BPK nustatyta tvarka. Todėl, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo P. Karvelio veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos požymių nėra.
LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, kad tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma“.

.






Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti: "Mūsų Gretas" – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga "Kaisakas", LT477300010078090515, aukojant rašyti "auka Mūsų Gretų veiklai". Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą