2019 m. vasario 27 d., trečiadienis

Kazimieras Juraitis ir StanislovasTomas Šiauliuose atidarė atstovybę. 2019 02 25

Kviečiame pasirašyti už kandidatą į Lietuvos Prezidentus, Kazimierą Juraitį ir kandidatą į Europarlamentą, Profesorių, Advokatą, Stanislovą Tomą. Susigrąžinkime Valstybę į savo rankas.
Elektroniniu būdu galima pasirašyti paspaudus šią nuorodą – https://www.rinkejopuslapis.lt/pretendentu-i-kandidatus-iskelimo-paremimas8/-/paremimas/40648 Kazimiero Juraičio tinklalapis: https://kazimierasjuraitis.lt/ Raginu visus aktyviai siūlytis rinkti parašus ir koordinuoti jų rinkimą.Mums reikalingi atstovai visose rinkimų apygardose ir apylinkėse. Prisijungti prie mūsų mūsų komandos galite užpildydami dalyvio anketą: https://kazimierasjuraitis.lt/parama/.Taip pat aukokite ir toliau į privačią Kazimiero Juraičio sąskaitą Nr. LT367300010072535911, rašydami "auka LR Prezidentui" . Rinkiminė sąskaita: LT257044060008266376



2019 m. vasario 26 d., antradienis

Badaujančio liberalo svaičiojimai


Laisvas mikrofonas


Profesorius, advokatas ir kandidatas į Europarlamentą, Stanislovas Tomas: Beprasmybė Nr. 4: Zigmantas Balčytis, 578 086 rinkėjai nubalsavo, kad jis atstovautų Lietuvai Europos Parlamente


Gerbiami Lietuvos Karaliai.......





Gerbiami Lietuvos Karaliai......



 Lietuvoje yra nevienas karalius, kuris supranta kas Lietuvoje blogai. Bet tie karaliai,
nesupranta, arba nenori suprasti, kad kol Jie nenusiims karūnų, tol Tauta eis į
prąžūtį.
  Visada sakiau ir sakysiu, kad norint nugalėti išsigimusią sistemą,
kuri Žmoniją veda į Pasaulinę Žmonijos vergovę, yra   reikalinga vienybė. Be vienybės, mes tik
leidžiame sistemai, kuri skirtingai nei Mes, yra vieninga, sparčiai stumti mus į
susinaikinimą. Didžiulė, Pagarba, Kazimierui Juraičiui, Audriui Nakui, Zigmui Vaišvilai, Rolandui Paulauskui, už Tautos vienyjimą, taip pat,  Donatui Šulcui, kuris dažnai pamiršęs savo problemas, bėga padėti jas spresti kitiems. Didžiulė Pagarba visiems, vienokiu ar kitokiu būdu, vienyjantiems Tautą, saugantiems mūsų tradicijas, kultūrą ir mūsų Žemių vientisumą. Būkime komanda, prisiminkime,  Rusų Liaudies patarlę ir nebetraukime vežimo (Valstybės) į skirtingas puses.  Nusikelkime karūnas ir
ištieskime rankas, vieni kitiems.  Būkime lyderiais, bet ne karaliais,
papildykime vieni kitus, parodykime Tautai pavyzdį, kad galime būti vieningi.
Supraskime pagaliau, kad stovime prie bedugnės krašto, besipuikuodami savo
karūnomis, nugarmėsime į tą bedugnę ir patys, pražuvę savo puikybėje. 

Visada sakiau ir sakysiu, kad kiekvieno žmogaus problema,
yra vienodai svarbi, kaip ir kito žmogaus problema.
 Taip pat visada sakiau, ir sakysiu, kad kiekvieno žmogaus problema, yra Valstybės problema.
 O kiekviena Valstybės problema, yra kiekvieno Lietuvos piliečio problema.
 Visa tai sakau, nes gyvenimas man suteikė praktiką, kurios nelinkiu niekam, bet nesakau, kad tai ką patyriau, yra svarbiau už kitų žmonių problemas. Nesakau ir to, kad mano problema, yra
nesvarbi.
  Kiekvienas privalo suprasti, kad visų mūsų problemos yra sąmoningai
sukurtos, tų, kurie suplanavo, totalią, Pasaulinio mąsto Žmonijos vergovę,
pavadinę ją, „naujaja pasaulio tvarka“ Tą kalbu, turbūt jau nuo 2009 metų, o
pirmą kartą apie tai išgirdau dar savo mokykloje, tik nepamenu kokioje, klasėje
iš vienos savo Mokytojos, kurią gerbiu ir prisimenu, kokia Ji buvo protinga ir
turinti tikras neiškreiptas žinias. Dėl Jos saugumo, neminėsiu Jos nei vardo,
nei pavardės.
  Tai, kas vyksta Lietuvoje ir Pasaulyje, yra ne naujiena, kiekvienam sveiko proto žmogui, nes šendien, viskas tapo tiesiog akivaizdu.
  Nepaslaptis, kad yra susidorojama su Žmonėmis, fabrikuojant baudžiamasias bylas
ir melą verčiant „tiesa“, tuo tarpu Tiesą, versdami „melu“
 Apie tai rašiau jau
senai:

Taip pat gerai žinau, kad nėra neišsprendžiamų problemų, yra tik problemų nesprendžiantys žmonės, kurie lg kokią mantrą, kartoja; Nieko čia nepakeisime, nieko čia nepadarysime ir laukia ateinančios pražūties.
  Įsivaizduokite, kad stovite prie malkų kaladėmės krūvos, žiūrime į kirvį ir sakome, nieko čia nepadarysiu, nesuskaldysiu tos malkų krūvos. Argi ta malkų krūva susiskaldys pati?
   Tiesiog reikia įdėti pastangas, paimti kirvį į rankas ir suskaldyti tas malkas. ;)
    Tie, kurie kovoja, gali ir pralaimėti. Tie, kurie  nebekovoja, jau pralaimėjo. Nelaukite, kad kiti, už Jus padarytu Jūsų darbą, vienykitės ir tapsime nenugalimi. Gana verkšlenti, Dirbame. ;)



   Taigi, Gerbiami Karaliai, nusiimkite karūnas ir tapkite lyderiais, parodykite Tautai pavyzdį, kaip reikia vienytis, tik vienybė yra jėga, kurios nesugebės nugalėti joks blogis. Nėra padėties, be išeities, kol esame gyvi ir vieningi. Išlikime gyvi ir išsaugokime savo Valstybę ir Jos ateitį, ne tik sau, bet ir savo ateities kartoms. Būkime Didingi, bet ne po vieną, bet visi kartu, nugalėkme savyje karalius ir netapsime drakonais.  

Pagarbiai
Vilmantas Povilaitis





2019 m. vasario 24 d., sekmadienis

Vilmantas Povilaitis: Mano Šeimos "emigracijos" priežąstys ir pasekmės.

I ask the Free Media Representatives to translate the article into your language and circulate it with all possible means.

Я прошу представителей свободных СМИ перевести статью на ваш язык и распространить ее всеми возможными способами.



Po 2002-2003 metais Lietuvoje prieš mane įvykdytų smurtinių, ginkluotų nusikaltimų, plačiau apie tai:

https://vilmantinas.blogspot.com/2018/10/vilmantas-povilaitis-straipsnis-is.html?m=1
























 ir susipažinus su didele korupcija Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri mano giliu įsitikinimu, vietoi teisingumo vykdimo, vykdo, Valstybę užvaldžiusių veikėjų užsakymus ir nusikaltimus.
Plačiau apie tai:

http://www.ve.lt/naujienos/kriminalai/temide-auka-skolinga-nuteistajam/

  Dėl ko, mano giliu įsitikinimu, teisiniai procesai truko labai ilgus metus, lydimi apsurdiškų sprendimų, kas  ne tik labai mane pažemino, bet ir sukūrė man ir mano Šeimai skaudžius psichologinius išgyvenimus, bei didžiules finansines problemas ir didžiulius nuostolius. Dėl ko, su Šeima, buvome priversti "emigruoti", kitaip sakant, buvome priversti išvykti iš Lietuvos, kad galėtumėme išgyventi.
 Taigi, 2005 metais birželio mėnesį, atvykome į Airiją, kur pradėjau dirbti. Vėliau darbą gavo ir Žmona. Tuo tarpu, Lietuvos teismai, kurie turėtų vykdyti teisingumą, po smurtinio ginkluoto apiplėšimo, kurio metu buvau kelis kartus peršautas ir vos nenužudytas. Sugebėjo ne tik palikti laisvėje, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusį, išlepintą turtuolių sūnelį, E Š, bet ir priteisti iš manęs nukentėjusiojo, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusiam nusikaltėliui 600 litų.  Po tokių sprendimų buvau tiesiog šokiruotas.  Taip buvau ne tik labai pažemintas, bet ir buvau priverstas kankintis psichologiškai. Tai akivaizdus psichologinis smurtas, kurį vykdė, teisingumą vykdyti privalantčios institucijos. Tai netilpo į jokius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo prinsipų rėmus, bet buvo akivaizdus spjūvis ne tik į žmogaus teisę į orų ir pilnavertį gyvenimą, bet ir į Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.

  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija



1 straipsnis. Pareiga gerbti žmogaus teises
Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves.

I SKYRIUS. TEISĖS IR LAISVĖS

3 straipsnis. Kankinimo uždraudimas
Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Taigi, tai buvo ne tik didžiulis pažeminimas, kuris nesuvokiamas protu, bet ir psichologinis kankinimas, bei didžiulių  finansinių nuostolių sudarymas, kas sukūrė ir fizinį kankinimą. Tokį apsurdą sugebėjo sukurti net kelios, Lietuvos Teismų institucijos.
Dėl ilgų teisinių procesų ir mano giliu įsitikinimu, nusikalstamų, Lietuvos Teismų sprendimų, buvau ilgus metus žeminamas ir kankinamas ne tik psichologiškai, bet ir paverstas skolininku ir verčiamas susimokėti, savo budelių vadui. Tokius išgyvenimus patyriau ne tik aš, bet ir visa mano Šeima, Tėvai ir kiti artimieji. Kadangi, net kelios teismų institucijos, sugebėjo mane paversti skolininku. Prieš mane, grupinį ginkluotą apiplėšimą įvykdęs, liepunėlis turtuolių sūnelis, E Š, gavo vykdomąjį rąštą, Lietuvos teismų, apsurdiškai sukurtos skolos, išieškojimui. Nebaudžiamumo paskatintas, didybės manijos kupinas ir išlepęs, turtuolių sūnelis, nunešė vykdomąjį rąštą, antstolės Vaivos Šimkienės kontorai, kad ši išieškotų iš manęs, apsurdiškai, Lietuvos teismų sukurtą skolą.

Prieš mane suorganizuoto nusikaltimo autorius, tą antstolių kontorą tikriausiai pasirinko ne atsitiktinai?

    Manau, kad taip padarė todėl, kad antstolės pavardė, sutapo su jo paties pavarde. O gal net juos siejo ir giminystės ryšiai?
Taigi, gavusi vykdomąjį raštą, antstolė Vaiva Šimkienė, griebėsi aktyvaus, Lietuvos Teismų, apsurdiškai sukurtos skolos išieškojimo.
   Kadangi, antstolė Vaiva Šimkienė ir jos pavaldiniai,  su manimi kalbėdami telefonu elgėsi nepagarbiai, nutariau nuvykti į antstolių kontorą su filmavimo kamera, kurioje vieno iš apsilankymo metu, buvau sumuštas ir bandomas apiplėšti, (norėjo atimti video kamerą) 
   Po pries mane įvykdyto smurtinio nusikaltimo, pagal mano pareiškimą, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, aš netgi nebuvau nusiūstas teisminei medicininei ekspertizei, kurią atlikau pats, už savo pinigus. Kadangi tuo metu, gyvenau ir dirbau Airijoje, turėjau skristi atgal. Dėl patirto smurto ir sumušimų, dirbti negalėjau, todėl gydžiausi ir  rašiau skundus į įvairias Lietuvos institucijas elektrooniniu paštu.
    Nors Airijoje dirbau legaliai ir mano darbdavys mokėjo visus reikiamus mokesčius, Airijos socialinės tarnybos nusprendė, kad gauti gydimosi pašalpą, esu netinkamas. Aišku, tai buvo labai keista, nes tai vyko valstybėje, kuri taip pat yra pasirašiusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, kurios, kaip ir Lietuva nepaiso. Tuo metu Šeimoje turėjome tris vaikus ir laukėmėsi ketvirto vaiko. Dėl netekto darbingumo ir nemokamos ligos pašalpos (illness benefit), atsidūrėme sudėtingoje situacijoje, pradėjome klimti į skolas.  Todėl pajamų stygius privertė gryžti į darbą, nes negaunant pajamų,  neižgyventum.  
 Kuriam laikui praėjus, iš Lietuvos gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. Tuomet nusiraminau. Bet vasarą sugryžęs atgal į Lietuvą, buvau labia įžūliai nustebintas, nes ikiteisminį tyrimą vykdžiusi tuometinė, vyresnioji tyrėja Gintarė Vilkončienė, kuri sufabrikavo bylą taip, kad iš nukentėjusiojo, buvau padarytas “nusikaltėliu”! 

 Tuo remiantis buvo išnipinėti mano migracijos maršrutai, darbo ir gyvenimo istorija. Taip pat buvo kreiptasi į Psichikos ligų įstaigas. 

Plačiau apie tai parašiau straipsnyje:

 http://www.vilmantinas.com/2017/10/zmoniu-pasipriesinusiu-globalistu-planu.html

Visa tai šlykščiai apgailėtina, bet taip buvo vykdomas susidorojimas.
   Norėčiau paklausti, tuo metu buvusios tyrėjos Gintarės Vilkončienės  ir prokurorės Rasos Valančienės, ar ir toliau, vykdotę teisingumą tokia taktika?
    Kokia jūsų savijauta, mano Šeimos ir artimūjų gyvenimą pavertus pragaru, ar nekankina bent gėdos jausmas, nežiūrint į tai, kokius psichologinius išgyvenimus, pažeminimus  ir finansinius nuostolius padarėte, ne tik man, bet visai mano Šeimai, Tėvams ir kitiems artimiesiems ? 

  Esu giliai įsitikinęs, kad jūsų vietoje, iš gėdos neturėčiau kur dėtis. 
  Bet matomai gali būti ir kitokios sandaros žmonių, kuriems niekšybė ir susidorojimas su ir taip stipriai nukentėjusiais žmonėmis, naudojantis savo tarnybine padėtimi, kelią pasitenkinimą ir galimai netgi sukuria, finansinę gerovę? 
   Labai įdomu, ar galima būti laimingu, turint pinigėlių, bet neturint, nei gėdos, nei sąžinės jausmų? 





  Negana to, sufabrikuotus kaltinimus surašytus 2010 metų spalio 1 dieną, išvertė į Anglų kalbą ir tikriausiai išsiuntė Airijos Teisėsaugos institucijoms, tuo mane apšmeižė ir labai pažemino. 









   
   Fabrikuojant bylą, buvo pasitelkti, psichotroninio montažo prinsipai, kurie naudojami ir "žiniasklaidos" atstovų.
Plačiau apie tai: 
http://www.vilmantinas.com/2017/09/psichotroninio-montazo-sistemos.html

http://www.vilmantinas.com/2017/10/zmoniu-pasipriesinusiu-globalistu-planu.html?m=1

     Baudžiamoji byla Nr. 40-2-00032-10
 Taigi, tokiu būdu buvau paverstas „nusikaltėliu“ ir priverstas skraidyti į teismų posėdžius, (vieną du kartus per mėnesį)  negalėjau nei dirbti nei gyventi ramų ir pilnavertį gyvenimą.
 Tokiu būdu ne tik praradau pajamas, bet ir patyriau didžiulius finansinius nuostolius kelionėms ir gaunant teisinę pagalbą, kurios nesuteikė nei vienas Šiaulių advokatas, į kuriuos teko kreiptis.
 Taigi antstolė Vaiva Šimkienė, kuri, mano giliu įsitikinimu įtakojo, bylos  fabrikavimui ir paverčiant mane “ skolininku ir netgi nusikaltėliu” ne tik areštavo mano banko sąskaitas ir turėtą turtą, bet nusiskaičiavo visą mano neįgalumo pensiją.
    Buvo vykdomas akivaizdus susidorojimas ne tik su manimi, bet ir su visa mano Šeima ir Tėvais. Vien skraidymai į teismų procesus, bei kitos su kelionėmis susyjusios išlaidos, kainavo didžiulius pinigus, neskaitant apie negaunamas pajamas ir kitas išlaidas.
   Dėl  viso to atsirado kiti įsiskolinimai. Todėl, kad aš pats ir mano, tuo metu jokios veiklos nebevykdžiusi individuali Įmonė,  turėjo įsipareigojimų bankams ir kitiems kreditoriams. 
   Dėl sąmoningai sukurtų problemų, įsipareigojimų vykdymas, tapo nebeįmanomu.
   Praradau galimybę atkurti savo neveikenčios įmonės veiklą, nes tokioje padėtyje atsidūrusiems asmenims, neišduodama litsenzija vykdyti krovinių pervežimus, kuriais užsiėmė,  anksčiau dar veikusi mano, be jokios Valstybės pagalbos sukurta įmonė. Dėl areštuotų sąskaitų, nutrūko gyvybės draudimas, ir netgi buvo nutraukta būsto kredito sutartis. Atsirado didžiuliai nuostoliai, dėl laiku nesumokėtų įmokų, netesybos ir delspinigiai.  Taip atsirado dar didesni įsiskolinimai ir didžiuliai finansiniai nuostoliai.
   Taip buvo tesiamas,  atviras ir intensyvus psichologinis ir fizinis susidorojimas. Tai galėjo privesti mano Šeimą ne tik prie iširimo, bet ir palaužti psichologiškai ir taip privesti prie sveikatos sutrikimų ir net savižudybių.  Esu giliai įsitikinęs, kad būtent to ir buvo siekiama.
     Toks puolimas buvo nepakeliamai sunkus ir tai ištverti nebūtų galėję daugelis kitų, psichologiškai silpnesnių žmonių.
 

Šis straipsnis bus pildomas ir viešinamas tarptautiniu mąstu, nes Lietuvos politikai, "teisėsauga" bei "žiniasklaida" yra neįgalųs ir slepia TIESĄ bei iškraipo TEISINGUMO sąvoką. Lietuvoje aktyviai fabrikuojamos baudžiamosios bylos ir susidorojama, su TIESOS ir TEISINGUMO siekiančiais Žmonėmis. Dėl visko kaltina Rusiją, nors Rusija neturi jokio ryšio, su Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje, vykstančiais susidorojimais su žmonėmis. 
    Lietuvos, o tiksliau sakant ne tik Lietuvos,  mano giliu įsitikinimu, gerai organizuotas, nusikalstamas susivienyjimas,  savo naikinamus žmones, naudodamiesi  psichotroninio montažo prinsipais ir bestubure ir nuolankiai sistemai tarnaujančią "žiniasklaida", bando dorus ir teisingus žmones  paversti, "nusikaltėliais", "skolininkais",  "Rusijos agentais" ir Kremliaus "finansuojamiems" priešais. Patys darydami viską, kad naikinami žmonės negautų jokių pajamų ir turėtų kuo daugiau išlaidų, apkraunami sufabrikuotų bylų, teisingumui akivaizdžiai prieštaraujančiais, teisminiais procesais.


Kadangi daroma viskas, kad neturėtumėme pajamų, esame dirbtinai sukurtoje situacijoje, kurioje būtina, Jūsų visų pagalba. Kadangi, Lietuvos žmonės sąmoningai nuskurdinti, labiausiai kreipiuosi į, iš Lietuvos išvykusius ir užsienio valstybių piliečius.
 Taigi, Visus galinčius ir norinčius padėti finansiškai ir prisidėti prie sunkios ir ilgus metus besitesiančios kovos, prašau Jūsų padėti.  Dėkoju visiems, už supratimą ir pagalbą.
Darant pavedimą parašykite, kad tai pagalba, dėl laiku nemokamos ligos pašalpos (Ilines Benefit), kurios negaunu ilgą laiką, nors dirbau legaliai Airijoje ir mano Darbdavys, mokėjo visus reikiamus mokesčius. 

Ireland
National Sort Code 93-20-19 
Account Number 13308-005
 Tarptautiniam pavedimui:
 IBAN: IE35 AIBK 9320 1913 3080 05 ( BIC:AIBKIE2D)

Since everything is done that we do not have income, we are in an artificially created situation where you need all your help. As the people of Lithuania are deliberately impoverished, I appeal to the citizens of Lithuania who have left Lithuania and foreign countries as well.
 So, all who are able and willing to help financially and contribute to the difficult and long years of fighting, please help. Thank you all for your understanding and help.
When ordering, write to help with the timely free Iline Benefit.
Ireland
National Sort Code 93-20-19
Account Number 13308-005
 For international transfer:
 IBAN: IE35 AIBK 9320 1913 3080 05 (BIC: AIBKIE2D)

Поскольку все делается так, что у нас нет дохода, мы находимся в искусственно созданной ситуации, когда нам нужна ваша помощь. Поскольку народ Литвы преднамеренно обедлен, я обращаюсь к гражданам  из-за рубежа.
 Итак, все, кто способен и хочет помочь материально, пожалуйста, помогите.
 Спасибо всем за ваше понимание и помощь.

Ирландия
Национальный код сортировки 93-20-19
Номер счета 13308-005
 Для международного перевода:
 IBAN: IE35 AIBK 9320 1913 3080 05 (BIC: AIBKIE2D) 
Vilmantas Povilaitis

Tel +353 892 166166 
 Email:vilmantinas@windowslive.com

Vilmantas Povilaitis: Dar vienas Straipsnis iš praeities, kai žiniasklaida, dar nebuvo užvaldyta, grybolandsberginės diktatūros.

Teisėtvarka teisingesnė nusikaltėliui

2008 m. balandžio 30 d.
Edita KARKLELIENĖ
„Vanaginių“ žiauriai sumuštas vyriškis pašiurpo sužinojęs, kad vienas iš jo mušeikų yra atleistas nuo bausmės vykdymo už pavyzdingą elgesį. Pataisos inspekcijos pareigūnų puikiai įvertintas nuteistasis, anot nukentėjusiojo, per trejus metus netgi neatlygino jam priteistos žalos.
edita@skrastas.lt
Nukentėjusysis pareiškė pretenzijas
Aukštelkiškis Vilmantas Povilaitis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kai sužinojo, jog šiemet, kovo 27 dieną, Šiaulių miesto apylinkės teismas nuo trejų metų bausmės, kurios vykdymo laikas buvo atidėtas, atleido šiaulietį Gediminą Baravyką. Šiaulių banditų auka prieš šešerius metus tapęs ir dalį darbingumo dėl to praradęs V. Povilaitis prašo teismo panaikinti tokią nutartį.
V. Povilaitis skunde teismui akcentavo, kad nelaisvės bausme trejiems metams nuteistas G. Baravykas neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų.
Aukštelkiškio teigimu, per visą bausmės atidėjimo laiką G. Baravykas, kaip jį buvo įpareigojęs teismas, nėsyk nepasidomėjo jo sveikata. Neatlygino nuteistasis, anot V. Povilaičio, ir teismo solidariai su kitu nuteistuoju Renatu Simonenka nukentėjusiajam atlyginti skirtos turtinės — 2129 litų — bei neturtinės — 25 tūkstančių litų — žalos.
Abejonės
Informacija V. Povilaičio apeliaciniame skunde — priešinga tai, kuri išdėstyta Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos parengtame bei šių metų kovo 12 dieną teismui pateiktame teikime dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės.
Teikime, kurį pasirašė šios institucijos viršininkė Nataša Misiulienė, akcentuota: „bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. Baravykas vykdė jam skirtus įpareigojimus.“
Anot Pataisos inspekcijos pareigūnų, G. Baravykas stengėsi pasitaisyti, bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai elgėsi.
Pataisos inspekcija apie vieną iš esminių teismo įpareigojimų — žalos atlyginimą — teikime neužsiminė.
Svarbus pliusas ar žmogus?
Po prieš šešerius metus patirtos egzekucijos sveikata vis dar besiskundžiantis 32 metų aukštelkiškis V. Povilaitis neslėpė esąs priblokštas.
„Ar Pataisos inspekcija gali aklai vertinti nuteistąjį? — „Šiaulių kraštui“ sakė nukentėjusysis. — Maniau, tai ta institucija, kuriai svarbūs abiejų pusių, o ne vien nuteistojo interesai. Akivaizdu, jiems svarbiau pliusas dokumentuose, negu nukentėjęs žmogus.“
Nukentėjusiojo ir nuteistąjį kontroliavusių pareigūnų prieštaringi teiginiai kelia klausimą, ar teikimą teismui rengę Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos darbuotojai tinkamai atliko pareigas. Kodėl, rengdami dokumentą teismui, jie nėsyk nepasidomėjo, ar pretenzijų nuteistajam neturi nukentėjusysis, ar jam atlyginta teismo priteista turtinė žala? Aukštelkiškis apie įtariamą neskaidrią Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos veiklą ketina informuoti Kalėjimų departamentą.
Priverstinis išieškojimas — geranoriškai?
Antstolis Tomas Ubartas, „Šiaulių krašto“ paprašytas informuoti, ar per teismo sprendimu numatytą bausmės atidėjimo laiką nuteistasis G. Baravykas su bendru atlygino nukentėjusiam priteistą žalą.
Antstolis informavo, kad „vykdymo metu iš G. Baravyko išieškota viso labo 1053,83 lito.“
Maža to, ar tikrai G. Baravykas bausmės atidėjimo laikotarpiu elgėsi, kaip teigia Pataisos inspekcijos darbuotojai, geranoriškai? Juk priteista skola perduota išieškoti antstoliui, o tai yra priverstinis būdas.
Viršininkas — nekalbus
Atsakymų į klausimus „Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekciją.
Inspekcijos viršininkė N. Misiulienė sakė neturinti teisės bendrauti su žurnalistais. Tai padaryti esą gali tik Šiaulių regiono pataisos inspekcijos viršininkas Ramūnas Zutkis.
Su juo ir kalbėjomės (kalba netaisyta).
— Ar jūsų pavaldume esantys Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos darbuotojai šioje situacijoje padarė viską, kas priklauso? Galbūt jie yra teisūs?
— Kodėl teisūs? Aš taip nesakiau. Nebūtinai teisūs. Visko būna. O ką norit sužinoti?
— Nukentėjusysis įsitikinęs, jog inspekcijos pareigūnai sąmoningai darė viską, kad tik nuteistasis būtų atleistas nuo bausmės.
— Kartais būna žala ir neatlyginta. Jei nėra nuteistojo piktybiškumo, teismas gali atleisti nuo žalos.
— Galbūt teismas suklaidintas?
— Tuos reikalus žiūri ir prokuroras. Taip kad kontrolė triguba gaunasi. Jei kažkas kažką pražiūri... Bet ne tame esmė. Jei būna kažkokie skundai dėl kokių pažeistų teisių, mes pačioje Pataisos inspekcijoje darome tarnybinius tyrimus.
— Ar inspekcijos darbuotojai, bent jau iš žmogiškųjų paskatų, neturėjo paskambinti nukentėjusiajam ir paklausti, turi jis pretenzijų ar ne?
— Ką jie turi padaryti, yra visa instrukcija teisingumo ministro patvirtinta. Galit ją pasižiūrėt. Bet matot, man neaišku, apie ką mes šnekam. Koks jūsų klausimas? Aš tai galiu daug ką šnekėt. Reikia klausimo, į kurį galėčiau atsakyti.
— Pasigilinus į jums pavaldžių darbuotojų parengtą teikimą peršasi mintis, kad jis buvo surašytas neišėjus iš kabineto.
— Jūs kalbat abstrakčiai. Kas būtų, jeigu būtų.
Pradžių pradžia
Į policijai žinomos „vanaginių“ grupuotės nemalonę V. Povilaitis papuolė 2002-ųjų spalį. Su aukštelkiškiu susidorojo trise — R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Nuo smūgių ir spyrių į įvairias kūno vietas aukštelkiškis prarado sąmonę. Teisminėje medžiagoje nurodyta, kad atsipeikėjęs V. Povilaitis pajuto į galvą įremtą pistoletą. Vėliau užpuolikai pareikalavę tūkstančio „žalio“. Nespėjęs atsakyti V. Povilaitis vėl pajuto smūgių krušą.
Smurto atakos atgijo 2003-ųjų metų sausio pabaigoje. Giminaičio namuose viešintis V. Povilaitis buvo kelis kartus peršautas į butą netikėtai įsiveržusių kaukėtų vyrų. Įsibrovėliai pagrobė bute buvusių vertingų daiktų.
Likus kelioms dienoms iki Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio V. Povilaitis dar kartą patyrė agresiją — nuo smūgių vyrui lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys.
V. Povilaičiui nekilę abejonių, kad jis buvo peršautas ir sumuštas siekiant jį įbauginti.
Kai kurių išpuolių autoriai arba vykdytojai taip ir liko nenustatyti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Viktoras Roščenkovas nesyk teistiems R. Simonenko ir G. Baravykui skyrė netgi teisėsaugininkus nustebinusią bausmę — po trejus metus nelaisvės, bausmės vykdymo laiką atidedant trejiems metams. Nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos kompensacija.
Nusikaltėliams atlaidus teisėjas V. Roščenkovas 2004 metų lapkričio 16 dieną iš teisėjo pareigų atleistas.
VILTIS: Nuo banditų nukentėjęs Vilmantas Povilaitis viliasi, kad teisingumas vis dėlto triumfuos ir bus išsiaiškinta, kas neatliko pareigų arba atliko jas netinkamai.
NESUSIPRATIMAS: Šiaulių regiono pataisos inspekcijos viršininkas Ramūnas Zutkis pokalbio su žurnalistais metu sakė nesupratęs, ko iš jo norima.
TIESA: Aukos gyvenimą paženklinę smurto pėdsakai liko be kaltųjų.
KODEKSAS: Baudžiamasis kodeksas ne tik neapgynė nuo banditų nukentėjusio ir dalį darbinbgumo praradusio žmogaus–teisingumo sistema kodeksą panaudojo nusikaltusiojo naudai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: „Ar Pataisos inspekcija gali aklai vertinti nuteistąjį? Akivaizdu, jiems svarbiau pliusas dokumentuose, negu nukentėjęs žmogus“, — išvadą daro nukentėjusysis Vilmantas Povilaitis.
Šaltinis: Laikraštis " Šiaulių Kraštas" 2008 m. balandžio 30 d.

Kas nutiko su Mūsų Tėvyne Lietuva ir Mūsų gyvenimais?

Kiekvienas garbingas Vyriausybės ir Seimo Narys, turėtų rūpintis silpniausiu socialiniu sluoksniu. Tai pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės Šeimos, bei Žmonėmis netekusiais pragyvenimo šaltinio darbo. Biudžeto surenkami pinigai, pirmiausiai turėtų būti skiriami tiems mano išvardintiems sluoksniams. Lietuvą valdantys , mano giliu įsitikinimu, uolūs globalistų tarnautojai, pagal globalistų planą sunaikinę Lietuvos ekonomiką ir santykius su taip gyvibingai Lietuvos verslui ir ekonomikai reikalinga Rusija. Pasmerkė Lietuvą išnykimui. Kiekvienos Valstybės pamatas yra Valstybės ekonomika, todėl Valstybės būsena tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos. Lietuvą užvaldę, mano giliu įsitikinimu, parsidavėliai it škudurinės lėlės vykdo liguistus Pasaulį pavergti sumaniusių antžmogių planus, visiškai nesusimąstydami apie jų sukeltas pasėkmes. Mes privalome ateinančiuose Prezidento ir Seimo rinkimuose, atsisakyti, Mūsų Tėvynę ištisus du dešimtmečius naikinusių nevykėlių paslaugų ir atstatę Lietuvoje TEISINGUMĄ ir iš Lietuvos Teisėsaugos organų išvalę to paties išsigimusio klano narius, priversti juos visus atsakyti už įvykdytus nusikaltimus prieš Mūsų Valstybę ir Joje Gyvenančius, bei iš Jos išvarytus užslėpto GENOCIDO formos būdu, Lietuvos Piliečius. Per du dešimtmečius, Lietuva prarado labai daug turto, kuris nusėdo Lietuvos Valstybę išdavūsių aferistėlių kišenėse. O Lietuvos turtas priklausė ir toliau turėjo priklausyti kiekvienam Lietuvos Piliečiui. Lietuvą, mano giliu įsitikinimu, apgaulės būdu užvaldę nedorėliai, nusavino Lietuvos turtą iš Mūsų visų ir pagal globalistų planą įmurdė Lietuvą į neapsakomas skolas ir sunaikino ekonomiką, o tai reiškia, sunaikino galimybę iš tų skolų išbristi. Tarkime Jums buvo brunkamos lengvai prieinamos paskolos, jūs pasiimat paskola ir dėl sunaikintos ekonomikos nebetenkate darbo. Jūs neturėdami pajamų nebegalite vykdyti įsipareigojimų bankui. Ir prasideda Jūsų naikinimas, nors iš tikro Jūs tampate, gudriai suplanuoto nusikaltimo auka. Nes tai nenutiko savaime, tai buvo daroma suplanuotai. Pasistenkite gerai išanalizuoti, kas nutiko su Mūsu Valstybe ir su Mūsų gyvenimais, per pastaruosius dvidešimts metų ir padarykime išvadas. Nebesileiskime toliau būti kvailinami nevykėlių , kurie nesugebėjo pragyvenimui užsidirbti oriai, dorai ir sažiningai, bet norėdami būti turtingais, pardavė Mūsų Tėvynę Lietuvą ir Ją sunaikino. Metas Mums atgauti prarastą Lietuvą ir jos turtus. Mes privalome priversti atsakyti visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos Valstybės sunaikinimo ir priversti atlyginti jų nusikaltimų, Valstybei padarytą žalą. Metas nubusti ir apginti savo Valstybę ir savo teisę GYVENTI. Vilmantas Povilaitis . . Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida
www.vilmantinas.eu

Vilmantas Povilaitis: Straipsnis iš praeities, kai žiniasklaida, dar nebuvo užvaldyta, grybolandsberginės diktatūros.


Dveji metai banditų taikiklyje

2004 m. gruodžio 8 d.
Tomas BERŽINSKAS
SpausdintiKomentarai (0)lankomiausiasdaugiausiai komentuotas
Vilmantas Povilaitis dvejus metus kenčia nusikalstamos gaujos atakas. Šiaulių banditams pasipriešinusio Vilmanto Povilaičio gyvenimas virto pragaru. Dvejus metus nusikalstamos gaujos puolamas vyras prarado sveikatą, darbą bei pinigus. Du kartus žiauriai sumuštas, kartą - peršautas, nuolat bauginamas bei terorizuojamas.
Bandė padėti sūnėnui
Į policijos pareigūnams gerai žinomos "vanaginių" grupuotės nemalonę V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalį. Tąkart jis tik bandė padėti šešiolikos metų sūnėnui Lukui, iš kurio du jaunuoliai atėmė mobilųjį telefoną.
Susitikęs su Andriumi - vaikinu, pažįstančiu plėšikus - vyras pareikalavo grąžinti aparatą. Po neilgo pokalbio supratęs, kad susitarti gražiuoju nepavyks, V. Povilaitis nuvažiavo pas Luko mamą ir paragino ją rašyti pareiškimą policijai. "Kitą dieną Andrius pasakė sūnėnui, kad nori susitikti su manimi. Kai atvažiavau, jis užsimanė paskambinti iš mano telefono kažkokiam Baravykui", - prisimena V. Povilaitis.
Tada jis dar nežinojo, kad Gediminas Baravykas - nuolat į Šiaulių teisėsaugininkų akiratį patenkantis, "vanaginių" gaujai priskiriamas asmuo. Pareigūnų teigimu, vyras pasižymi nuožmiu charakteriu.
"Skambinti nedaviau. Sakau, man tas pats, skambink nors ir Raudonkepuraitei, bet atiduokite telefoną Lukui. Kartu su sūnėnu ir jo draugu sėdome į mašiną ir išvažiavome", - pasakoja V. Povilaitis.
Po kelių minučių jis "susipažino" ir su G. Baravyku, ir su Renatu Simonenko. Vanago pravardę turintį vyrą Šiaulių teisėsaugininkai laiko minėtos grupuotės lyderiu.
Egzekucija miesto centre
Vytauto gatve važiavęs V. Povilaitis pastebėjo paskui jo BMW sekantį mersedesą. Ragindamas sustoti jo vairuotojas mirksėjo priekiniais žibintais.
V. Povilaičiui sustojus iš mersedeso išlipo trise: R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Vienas iš trijulės smogė V. Povilaičiui į veidą, kiti paleido į darbą kumščius, kojas.
"Praradau sąmonę. Atsipeikėjau, o G. Baravykas laiko prie mano galvos pistoletą: nori, kad nušaučiau? Jam pasitraukus atsistojau, nuėjau į mašiną nusivalyti kraujo", - pasakoja vyras.
Jo teigimu, prie BMW priėjęs R. Simonenko pareikalavo "štukos žalio" (1000 JAV dolerių red. past.). Arba pinigai, arba išmesime tave iš automobilio.
Atsakymo nereikėjo: vyrai dar kartą apipylė V. Povilaitį smūgiais. Pastarasis vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjęs išvydo, jog nusikaltėliai išvažiuoja.
"Atsikėliau, sėdau prie vairo ir nuvažiavau iš paskos. Norėjau paskambinti policijai - bet neveikė telefonas. Matyt, mušdami jį kliudė. Užsirašiau mersedeso valstybinius numerius ir nuvažiavau į ligoninę", - teigia vyras.
Nuo meilikavimo iki grasinimų
Nusikaltimą tyrė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Jį sumušusius R. Simonenko ir G. Baravyką nukentėjusysis atpažino iš teisėsaugininkų parodytų nuotraukų.
Įtariamieji sulaikyti, vėliau paleisti. V. Povilaičio žiniomis - už trisdešimties tūkstančių litų užstatą.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui "vanaginiai" ėmėsi taktikos "nuo meilikavimo - iki grasinimų". Pažįstami žmonės V. Povilaičiui perdavė: tave sumušę vyrai siūlo taiką ir pinigų.
Eiti iki galo nusprendęs vyras netrukus sulaukė naujos užuominos: pagalvok, ar gerai elgiesi. Niekada neišsižadėk lazdos, terbos ir kalėjimo. "Kokie subtilūs", - ne be šypsenos konstatuoja V. Povilaitis.
"Vėliau siūlė iškelti balių, dar vėliau - parūpinti "stogą". Suprask - atsiimsi pareiškimą, o mes tapsime tavo draugais ir gynėjais", - tvirtina jis.
Kai R. Simonenko ir G. Baravykas išėjo į laisvę, vyras nuolat susidurdavo su jais mieste. Į bulvaru einantį V. Povilaitį šnairuodavo skustagalvių vyrukų kompanijos, miesto gatvėmis vyrą sekiodavo jam jau žinomas mersedesas.
Už tai, kad Šiaulių miesto
centre kartu
su sėbru
žiauriai sumušė vyrą,
"vanaginių"
grupuotės
lyderiu pareigūnų vadinamam
Renatui Simonenko teismas skyrė lygtinę bausmę.
Kaukėtų nusikaltėlių šūviai 2003-iųjų sausio pabaigoje V. Povilaitis užsuko į svečius pas sūnėną. Vos užvėrus duris pasigirdo skambutis, ir į butą įsiveržė du kaukėti, pistoletais ginkluoti vyrai.
"Neabejojau, kad atėjo manęs. Pamaniau, vis tiek nušaus, pabandysiu bent pasipriešinti", teigia V. Povilaitis.
Spyris nusikaltėliui baigėsi pastarojo šūviu į koją. Į sieną atsirėmęs V. Povilaitis bandė smogti banditui ranka - tada pastarasis šovė antrą kartą. Į petį.
Nusikaltėliai iškratė ant žemės nukritusio V. Povilaičio, jo sūnėno bei kelių bute buvusių draugų kišenes, čiupo kompiuterį, kompaktinių diskų grotuvą, kitus daiktus - ir dingo.
Policija šį nusikaltimą įvykdžiusių įtariamųjų nenustatė. ONTT pareigūnai V. Povilaičiui sako nemaną, kad šūviai ir plėšimas - "vanaginių" darbas.
"Gal tai ir tiesa - tačiau aplinkybės labai keistos. Jie įsiveržė tik man įėjus į butą, sužalojo tik mane. Daiktus galėjo pavogti "dėl akių", - svarsto V. Povilaitis.
Prieš nuosprendį - dar viena ataka
V. Povilaitis manė, kad vienintelė institucija, galinti sutramdyti "vanaginius", - Šiaulių miesto apylinkės teismas. Laukė nuosprendžio, kurio vis nebuvo: susirgo ekspertas, vėliau - teisėjas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi beveik dvejus metus. "Laukiau, maniau, kad tada teroras baigsis. Juk "vanaginius" sutikdavau kone kas savaitę. Gerai, kad bent gyvenu ne Šiauliuose ir man nereikia čia vaikščioti kasdien. Mano vietoje bet kam būtų mažiausiai nejauku", - sako V. Povilaitis.
Galiausiai vyras sužinojo, kad nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 8-ąją. Likus vos dviem dienoms, rugsėjo 6 dieną, jis dar kartą susidūrė su nusikaltėliais.
Netoli Pramonės gatvės kelią V. Povilaičio vairuojamam automobiliui užblokavo "Opel Kadett". Viduje sėdėjo penki jauni vaikinai. "Sustok, reikia pasišnekėti", - tarė vienas iš jų.
V. Povilaičiui sustojus atlėkė "VW Golf". Iš dviejų mašinų išpuolę jaunuoliai kalbėtis neketino. Nepraėjus nė minutei vyras gulėjo ant žemės be sąmonės. "Lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys", - medikų išvadą prisimena V. Povilaitis.
Jis įsitikinęs, kad tąkart jį irgi sumušė "vanaginiai". "Gal kad vėl įbaugintų, gal kad į teismą neateičiau", - gūžčioja vyras.
Mušeikoms - lygtinės bausmės
Į teismą jis atėjo - nepaisydamas svaigstančios galvos, stipriai veikiančių vaistų. Teisėjo Viktoro Roščenkovo paskelbtas verdiktas V. Povilaitį pribloškė. Nukentėjusiojo manymu, nuosprendis - daugiau nei humaniškas.
R. Simonenko skirti treji metai nelaisvės, bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Tas pats - ir G. Baravykui.
Nuteistieji įpareigoti atlyginti V. Povilaičiui padarytą žalą. Turtinė žala - daugiau kaip 2000 litų, neturtinė - 25 tūkstančiai litų. R. Simonenko ir G. Baravykas privalo ją atlyginti solidariai.
Kiti įpareigojimai - "teikti nukentėjusiajam V. Povilaičiui pagalbą, kol šis gydosi", be teisėsaugininkų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Stebisi ir pareig nai
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo pobūdį, teisiamųjų kaltę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiomis tampa ankstesni teistumai, kardomosios priemonės.
R. Simonenko yra teistas už chuliganizmą, išžaginimą, melagingų parodymų davimą. Pavardė figūruoja keliose dar nebaigtose bylose. Ne kartą skirti teismo įpareigojimai, ne kartą oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą. Už teismo įpareigojimų nevykdymą iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
G. Baravykas anksčiau teistas už atvirąją vagystę, dukart - už transporto priemonės nuvarymą, kartą - už savavaldžiavimą bei tyčinį apysunkį kūno sužalojimą.
Kelis kartus vyrui taikyti teismo įpareigojimai, jis buvo oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą, įrašytas į operatyvinę prevencinę įskaitą.
"Tokiems žmonėms skiriamos tik lygtinės bausmės?" - nuostabos neslepia ne tik V. Povilaitis, bet ir ONTT pareigūnai.
Kančios metų kaina pagal teisėją
V. Povilaičio netenkina ir jam priteistos neturtinės žalos dydis. Vyras prašė 100 tūkstančių litų.
"Manau, kad 25 tūkstančiai už dvejus baisius metus - ne ta suma. Jei būčiau dirbęs, būčiau uždirbęs daugiau. Ir būčiau likęs sveikas", - tvirtina V. Povilaitis.
Iškart po nuosprendžio vėl į ligoninę grįžęs vyras praleido apskundimo terminą. Surašęs skundą paprašė jį atstatyti. Prašymą nagrinėjo teisėjas V. Roščenkovas - ir jį atmetė.
Šiaulių apygardos teismas prašymą patenkino. Byla bus nagrinėjama iš naujo.
Teis jas atleistas iš pareigų
V. Roščenkovas - jau nebe teisėjas. Nuo 1999-ųjų pabaigos Šiaulių miesto apylinkės teisme dirbo teisėju, o šių metų lapkričio 16-ąją Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu atleistas iš pareigų.
Atleisti ar paskirti dirbti teisėjus Prezidentui rekomenduoja Teismų taryba: šalies teismų savivaldos organas.
"Pirmą kartą teisėjas skiriamas penkeriems metams - tai tarsi bandomasis laikotarpis. Jam praėjus Prezidentas kreipiasi į Tarybą patarimo - pratęsti ar ne teisėjo įgaliojimus", - sakė "Šiaulių kraštui" Raimondas Bakšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorius.
V. Roščenkovo atveju Teismų taryba rekomendavo Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
"Teismų taryba vertina, ar nėra nusiskundimų dėl teisėjo darbo bei etikos. Atleidimo motyvai nebūtinai būna neigiami. Galima rekomenduoti atleisti teisėją dėl to, kad jis nesusitvarko su darbo krūviu", - teigė direktorius.
Kalbėti apie pasiūlymo atleisti iš pareigų V. Roščenkovą motyvus R. Bakšys tvirtino negalįs.
Tomas BERŽINSKAS

Šaltinis: laikraštis "Šiaulių Kraštas"

http://www.skrastas.lt/?data=2004-12-08&rub=1143711027&id=1146722902