Lietuvoi Konstitucija veikia tik paprastiems mirtingiesiems. Ji neveikia, bankininkams, politikams, teisėsauga vadinamos institucijos pareigūnams ir kitiems Valstybę ir teisėsaugą užvaldžiusiems veikėjams. Bet taip ilgai nebesites. KONSTITUCIJA TURI GALIOTI VISIEMS ir netgi tau: bankininke, teisėjau, prokurore, advokate, antstoli, prezidente, politike. Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi, bet tos savižudybės yra neatsitiktinės, bet būtent dėl nusikalstamos veiklos, kuria užsiima tie, kuriems Lietuvos Konstitucija negalioja. Bankai veikdami kartu su teisėsauga, bei dangstomi ir palaikomi politikų, į kapus nuvarė ne vieną Žmogų, privędę prie savižudybės sąmoningai vykdomo psichologinio terorizmo, susidorojimo būdu, bet ar yra nors vienas nusikaltėlis privedęs Žmogų prie savižudybės Lietuvoje, kuris būtų nuteistas už nusikaltimus, kuriuos apsako:
Lietuvos BK 133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės
Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės,
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Lietuvos BK 145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
KEISTA:
2005 06 23 įstatymu Nr. X-272 (nuo 2005 06 30)
(Žin., 2005, Nr. 81-2945) ???
Lietuvos Konstitucijos 21 straipsnis
Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnis
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.
Kiek ilgai bus taikstomasi su Lietuvą užvaldžiusių veikėjų akivaizdžiai daromais nusikaltimais?
Kiek ilgai be Mūsų sutikimo, bus atliekami naujų psichologinių technologijų bandymai?
Kiek ilgai leisime naikinti DORUS-TEISINGUS ŽMONES, taikant prieš Juos psichotroninį montažą?
Kodėl įstatymai negalioja Valstybę užvaldžiusiems veikėjams, kurie tyčiojasi iš Žmonių ir nesivaržydami vykdo psichologinį susidorojimą, vesdami Žmones prie savižudybių? Tai nebegali testis toliau, tą privalome sustabdyti. Įstatymai turi galioti visiems vienodai.
Vilmantas Povilaitis
www.vilmantinas.com
Kokia mūs prigimtis baisi,
AtsakytiPanaikintiNegailestinga ir žiauri.
Tai nuodėmė, kur mumyse,
Mus laiko savo valdžioje.
Jinai apnuodija mintis,
Vis mąsto:”Gal gi užvaldys?”
O mes paklūstam jai visi
Ir tampam jos jau vedami.
Ji reikalauja iš visų,
Kad taptume mes jos vergu.
O mes nesuvokiam visai,
Kad mintys jos, o mes vergai.
Tiesiog diktuoja mumyse,
Meluoja mūsų mintyse.
Apgauna, tarsi aš mąstau,
Tada, ką sako ji, - darau.
Bet tu sustok, brangus žmogau,
Suvok, kad ji asmuo, prašau.
Tave ji nori užvaldyt,
O dar vėliau ir pražudyt.
Tikrai žinau, kad ji tave
Užvaldžius buvo savyje.
Ką liepė ji, - nekart darei,
Paskui krimtais – ką pridarei.
Net netikėjai širdyje,
Kad taip pasielgei tada.
Bet tu žinok, tai darė ji,
Pasinaudojo tavimi.
Tikrai apgavo ji nekart,
Kiek žodžių jos tau teko tart.
Paskui gailėjais, aš tikiu,
Tada jau buvo per vėlu.
Ne tik ji duoda tau mintis
Ir įkvepia daryt tai vis,
Bet dar apkaltina po to,
Kad kaltas tu dėl viso to.
Į kampą nori įvaryt,
Besąlygiškai užvaldyt.
Vis kiša tau baisias mintis,
Apninka kaip juoda mirtis.
Ir ranką noris tau pakelt,
Nes negali kitaip ištvert.
Ji sako:”Nėr jau išeities”.
Ir vykdai valią jos išties.
Nesugebam atsilaikyt,
Ir kas galėtų pasakyt,
Kaip nugalėt ją savyje
Ir nebebūt jos valdžioje?
Brangus žmogau, aš jau žinau
Ir noriu parašyti tau:
Jei Kristus tavo dvasioje,
Nuo jos išgelbės Jis tave.
Nors nuodėmė tokia baisi,
Jis nugalės ją, ar tiki?
Nors valdžią nuodėmės jaučiu,
Rašau šiandien tau su džiaugsmu.
Kai nori ji mane valdyt.
Aš pradedu širdy prašyt:
“Išgelbėk, Kristau, Tu mane,
Nenoriu būt jos valdžioje”.
( Rom.7:19-20 “Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O
jei darau ko nenoriu, tada nebe aš tai įvykdau,
bet manyje gyvenanti nuodėmė”).