Teisinio banditizmo Lietuvoje įpatumai. Mes priversime Lietuvos Teismus, pradėti vykdyti TEISINGUMĄ. 2023.09.01

 I ask the Free Media Representatives to translate the article into your language and circulate it with all possible means. This shows people what's happening in the countries of the European Union.

 Я прошу представителей свободных СМИ перевести статью на ваш язык и распространить ее всеми возможными способами. Это покажет людям, что происходит в Европейском Союзе

 Dveji metai banditų taikiklyje, virto į  daugiau kaip dvidešimts metų, aktyviai vykdomą susidorojimą su manimi ir mano Šeima.

      Su, mano giliu įsitikinimu, Valstybę užgrobusio gerai organizuoto nusikalstamo susivienyjimo atstovų sprendimais ir sukurtomis man ir mano Šeimai skolomis kategoriškai nesutinku ir laikau tai susidorojimo su manimi ir mano Šeima testinumu.

   Lietuvos valstybę užvaldžiusių, mano giliu įsitikinimu, padugnių susidorojimas su manimi ir mano Šeima tesiasi ilgus metus.  Po to, kai buvau ušpultas ir sumuštas nusikalstamos gaujos 2002 metais spalio 18 dieną.  Po ko, teko susidurti, su taip vadinama Lietuvos teisėsauga ir žiniasklaida, kurios bent  tada, dar nebuvo ant tiek supuvusios, kaip yra dabar. 

   Taigi, iki tol, kol byla pateko į teismą, policijos pareigūnai, tyrėjai darbą atliko puikiai ir nepriekaištingai. Teisinio banditizmo požymiai pasitreiškė tik tada, kai byla pasiekė teismą.  Tada dar ir žiniasklaida dirbo savo darbą ir rode, kaip veikia Lietuvos teisėjai ir teismai.  Laikraštčio “ Šiaulių Kraštas” tuo metinis žurnalistas, o dabar, Prezidento, Gitano Nausėdos patarėjas, Tomas Beržinskas, ne kartą apie tai rašė. Vienas tokių straipsniu, pavadintas “ Dveji metai banditų taikiklyje” kuriame aprašoma ilgus metus užsitesusio susidorojimo sum animi ir mano Šeima pradžia. 

 Vėliau dar kelis kartus buvau puolamas nusikalstamų gaujų atstovų, kurie 2003 metų sausio 25 dieną, organizuoto ginkluoto apiplėšimo metu, mane kelis kartus peršovė ir vos nenužudė, padarydami mane neįgaliu visam gyvenimui. 

  Po šio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat darbą atliko sąžiningai ir bylą davedė iki teismo, kur ir vėl, pasireiškė, teisinio banditizmo požymiai. 

Pirmos teismo instancijos teisėja baudžiamojoje byloje,  Ernesta Montvydienė, sąmoningai nepriteisė, man padarytos žalos atlyginimo ir taip sukūrė ilgametį kelią, teisiniam banditizmui naikinti mane ir mano Šeimą, morališkai ir finansiškai. 

  Pridedu nuorodą, kurioje yra šios teisėjos, mano giliu įsitikinimu, teisinio banditizmo sprendimas. 

https://www.vilmantinas.eu/2019/05/vilmantas-povilaitis-naujajam-lietuvos.html

    Dėl vykdomo teisinio banditizmo, psichologinio smurto, bei sukurtų finansinių sunkumų, su Šeima, buvome priversti "emigruoti", kitaip sakant, buvome priversti išvykti iš Lietuvos, kad galėtumėme išgyventi.
 Taigi, 2005 metais birželio mėnesį, atvykome į Airiją, kur pradėjau dirbti. Vėliau darbą gavo ir Žmona. Tuo tarpu, Lietuvos teismai, kurie turėtų vykdyti teisingumą, po smurtinio ginkluoto apiplėšimo, kurio metu buvau kelis kartus peršautas ir vos nenužudytas. Sugebėjo ne tik palikti laisvėje, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusį, išlepintą turtuolių sūnelį, E Š, bet ir priteisti iš manęs nukentėjusiojo, grupinį ginkluotą apiplėšimą suorganizavusiam nusikaltėliui 600 litų.  Po tokių sprendimų buvau tiesiog šokiruotas.  Taip buvau ne tik labai pažemintas, bet ir buvau priverstas kankintis psichologiškai. Tai akivaizdus psichologinis smurtas, kurį vykdė, teisingumą vykdyti privalantčios institucijos. Tai netilpo į jokius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo prinsipų rėmus, bet buvo akivaizdus spjūvis ne tik į žmogaus teisę į orų ir pilnavertį gyvenimą, bet ir į Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.