2019 m. gegužės 14 d., antradienis

Vilmantas Povilaitis: Ar galima žiūrint į malkų kaladėmis krūvą ir bijant paimti kirvį į rankas, tas malkas suskaldyti?

Globalistų džiaugsmas yra nukenksminti ir į rinkimus neinantys žmonės. Daugiau nei keturesdešimts procentų, nukenksmintų Lietuvos piliečių, nebesugeba atstovauti savęs ir atlikti savo pilietinę pareigą. Negana to, būdami patys nukenksminti ir neveiksnūs, bando įtikinti ir kitus, elgtis taip neatsakingai ir kvailai. Ar galima žiūrint į malkų kaladėmis krūvą ir bijant paimti kirvį į rankas, tas malkas suskaldyti? Ar galima nepasėjus pjauti? Čia kaip ta sena pasaka apie vilką.
Aūūū, neturiu namų, sulauksiu vasaros, pasistatysiu nors iš samanų, staugia vilkas žiemą.
Atėjus vasarai, vilkas sako: Pragyvenau žiemą, pragyvensiu ir vasarą.
Taip ir čia, staugia kaip vilkai, kaip Lietuvoje blogai gyventi, bet nieko nedaro, kad Joje būtų geriau.
Nėra neišsprendžiamų problemų, yra tik jų nesprendžiantys žmonės.
Problemos būna įvairios, bet jas būtina spręsti. Vienos problemos išsprendžiamos pavieniais atvejais, kitos privalo būti sprendžiamos kolektyviniu būdu.
Taigi, kokios mūsų pastangos, tokie ir rezultatai. Lengviausia yra nieko nedaryti ir kritikuoti tuos kurie bent stengiasi kažką pakeisti.
Lietuvos Visuomenės Taryba, buvo sukurta tam, kad męs susivienytumėme ir veiktumėme kartu. Čia susirinko nemažai nuo sistemos nukentėjusių žmonių, kurie patyrė savo pačių gyvenimo praktika, kas tai yra. Tokią patirtį turi ir mano paties Šeima ir ta patirtis tesiasi dešimtmečius. Vertėtų susivokti, kad vakar ar šendien, naikina vienus, niekada nebūkite tikri, kad rytoi, nebūsite naikinami jūs patys. Todėl privalome veikti kartu ir vieningai. Neidami į rinkimus ir nedalyvaudami kitose veiklose, jūs jau esate pralaimėję. Nebūkite pralaimėtojais, nelaimėtas mūšis, nereiškia pralaimėtą karą.
Vilmantas Povilaitis
Lietuvos Visuomenės Tarybos narys
www.vilmantinas.lt

1 komentaras:

  1. Daugeliui žmonių viskas yra gerai. Jų poreikių minimumas yra patenkintas, todėl nekvaršina sau galvos. Aplamai, žmogui artima ramybės būsena ir jis visada kuo skubiau stengiasi į ją sugrįžti. Todėl daugelis ir net nepajuda iš savo konforto zonos.

    AtsakytiPanaikinti