2018 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Aurimas Drižius: Dalia Grybauskaitė – KGB sugalvota legenda, nes tikros biografijos nežino niekas

Dalia Grybauskaitė – KGB sugalvota legenda, nes tikros biografijos nežino niekas



Rusijos spauda atvirai tyčiojasi iš Dalios Grybauskaitės : pvz., garsus dienraštis  „Komsomolskaja praveda (KP)“ spėlioja, kad Lietuvos genocido tyrimo centras išspausdino duomenis apie tai, kad garsus aktorius Donatas Banionis neva buvo KGB agentas tik tada, kai Lietuvos spauda ėmė spėlioti, kad Dalia Grybauskaitė buvo KGB agente. Banionio pavyzdys turėjo parodyti, kad dirbti KGB buvo visiškai normalu.



Nes Dalia Grybauskaitė kuria įvaizdį, kad nėra pasaulyje kito žmogaus, kuris taip nekęstų SSSR ir Rusijos. Juk būtent Vilniuje vyksta Gario Kasparovo „Laisvo Rusijos“ renginiai, o pati prezidentė siūlė Rusijos prezidentui Putinui pasitikrinti psichinę sveikatą, pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, siūlė jai paskelbti diplomatinę blokadą, ir bandė net sušaukti NATO tarybą, kad būtų galima įjungti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, kad atremti neva planuojamą Rusijos ataką.



Todėl ir atrodo, kad tokia arši rusofobė ir antikomunistė niekaip negali būti KGB agentė. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.



Prieš kelis metus žiniasklaidoje pasirodė neva Leningrado milicijos pranešimas Leningrado Lomonosovo univesiterto rektoriui apie tai, kad vakarinio kurso studente Dalia Grybauskaitė viešbučio «Прибалтийская» bare kartu su kitomis nedidelio socialinio atsakingumo merginomis. Neva dokumento apačioje buvo parašyta, kad „pagal KGB kuratoriaus parėdymą svarstymo neįvyko“.



„Karštos galvos“  iš karto padarė tokią išvadą – neva jaunystėje Dalia Grybayskaitė dirbo ne šiaip paprasta prostitute, tačiau slapta KGB agente. Tada Lietuva oficialiai paneigė šiuos duomenis, o Genocido tyrimo centras pranešė, kad „nėra tokio agento „Magnolijos“ pravarde“.



Rusijos ambasadorius Lietuvoje taip pat išvengė atsakymo apie Dalios Grybauskaitės bendradarbiavimą su KGB, pasakęs tai, kad „asmeninius duomenis apie asmenis viešinti draudžia Rusijos įstatymai“, ir kad tokius duomenis gali pateikti tik pati Grybauskaitė.



Tada signataras Vaišvila kreipėsi tiesiai į prezidentę, kad ji leistų paviešinti savo asmeninius duomenis. Tačiau prezidentė atsisakė, net ne atsisakė, tačiau pasiuntė signatarą labai toli.



Tai taip išeina, kad dirbo KGB? „Nesąmonė, - į šį klausimą atsako MK šaltinis iš KGB organų, - kontora niekada taip nesistengtų demaskuoti savo agento. Tuo labiau palikdama raštiškus duomenis. Reikia visai nežinoti, kas yra KGB, kad kelti tokius klausimus“.



Tai buvo ar nebuvo KGB agente? Lietuva atleistų Daliai Grybauskaitei tai, kad ji net gal ir buvo prostitute jaunystėje, tuo labiau, kad Baltijos šalys visada garsėja kaip seks turizmo regionu, tačiau vargu ar atleistų sužinojus, kad prezidentė dirbo KGB.



Pionierė, komjaunuolė, tačiau ne gražuolė



Dalios vaikystė buvo rami, kaip pasakoja ji pati, ir prabėgo geroje šeimoje. Ji pasakoja, kad tėvas Polikarpas Grybauskas dirbo vairuotoju prekybos bazėje.

Tačiau oficiali Dalios biografija buvo perrašoma kelis kartus, todėl reikia kai ką patikslinti.

Polikarpas Grybayskas buvo raudonas partizanas Panevėžio rajone, priklausė „Birutės“ partizanų būriui.

Po karo dirbo milicininku Kėdainių rajone, valė mišką nuo „banditų“. 1945 m. rudenį Polikarpas tapo gaisrininku NKVD struktūroje, ir po dviejų metų jau buvo seržantas.

Tačiau Polikarpo asmenis byla Nr. №2052/4 buvo uždaryta tik 1958 m. birželio 5 d. po tp, kai ją perėmė Lietuvos TSR kontržvalgyba.



Dalia gyveno pionierės ir komjaunuolės gyvenimą, tačiau dabar jį piešia visai kitaip – 2017 m. dokumentiniame filme, parodytame per LRT, prezidentė pasakoja, kokia sunki ir vargana buvo jos vaikystė. Tačiau nepasakojo, kaip tokiai varganai šeimai pavyko gyventi prestižiniame name Vilniuje, o motina dirbo pardavėja „Vaikų pasaulyje“, Kas vyresnis, puikiai prisimena, kaip gyveno prekybininkai iš „vaikų pasaulių“ ir kitokių parduotuvių, CUM< GUM ir kt.

Biografijoje parašyta, kad mokyklą Dalia baigė 1975 m.. nors prašyme priimti į Leningrado universitetą ranka parašyta, kad baigė 1974 m.

Kaip ten bebūtų, tačiau Dalia pradėjo savo darbo karjerą 1975 m. rugsėjo 6 d. – jos darbo knygutėje parašyta, kad ji pradėjo dirbti kadrų inspektore valstybinėje Filharmonijoje.

Tada į universitetus priimdavo tuos, kurie jau dirbo, ir kai kas sako, kad kadrų skyriai bendradarbiaudavo su KGB. Žiūrint kur. Kur nors kolūkyje kadrų skyriuje dirbo tik žmonės, kurie gražiai rašydavo.

O Filharmonija su savo orkestrais, artistais, gastrolėmis užsienyje ir visa kita – tai kaip tik ta vieta, kur KGB turėjo ką veikti.

Nes kultūros veikėjai buvo linkę vieni kitus skųsti, kad tik jų nepatrauktų nuo lovio.

Išėjus iš filharmonijos, Dalia stojo į Leningrado universitetą, tačiau iš pirmo karto nepasisekė. Tuo metu buvo tokia tvarka, kad dirbantys žmonės galėtų stoti studijuoti į vakarinį skyrių, todėl Dalia taip ir pasielgė – įstojo į gamyklą „Rot Front“ oficialiai priėmėja – išdavėja, tačiau žmonės, tuo metu dirbę fabrike, niekaip negalėjo prisiminti lietuvės, kuri ateitų iš pagrindinės kontoros klijuoti sienlaikraščio Kodėl puvo įrašyta darbininke? Nes lengvatos stoti į universitetą buvo taikomos tik darbininkams.



Karjera – ne pagal nuopelnus.

1977 m. antras bandymas įstoti į universitetą pavyko. Bendrabučio Daliai ne reikėjo, nes ji gyveno Leningrado centre, Vasilijaus salos prospekte Malom, name Nr. 13, kuris tuo metu priklausė Leningrado KGB ūkio skyriui



1983 m. Dalia įstojo į komunistų partiją, jį gaudama kartu su universiteto diplomu. Net Dalios dioplominis darbas buvo labai ideologizuotas „: «Общие закономерности и национальные особенности становления социализма



Universitetą Dalia baigė su raudonu dioplomu, išlaikiusi politinę ekonomiją ir mokslinį komunizmą „puikiai“.

Jeigu į Leningradą Dalia nuvažiavo kaip kuklikomjanuolė, tačiau namo grįžo jau kaip labar vertingas partijos kadras, kuri iš karto buvo įdarbinta moksliniu bendradarbiu Mokslų Akademijos organizacijoje „Žinios“. Po kelių mėnesių tapo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytoja.



Atrodė, kad iš karto po universiteto baigimo Dalią ėmė globoti kažkieno nematoma pauluota ranka



MK  tęsinys – kitame numeryje







Dalios Grybauskaitės legena

LL turi labai įdomų dokumentą – dar 1975 m. buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas savanoriu stojo į KGB kadrinę tarnybą, tačiau į ją nebuvo priimtas tik dėl silpnos sveikatos. “Netinkamas operatyvinei tarnybai”, - taip buvo parašyta medicininės komisijos išvadoje, tačiau įdomiausia yra kas kita – ten pat parašyta, kad “išvadą perduoti KGB kadrų skyriui draugui Grybauskui”.





LL kalbinti buvę KGB-istai neprisiminė, kad apie 1975 m. KGB kadrų skyriuje dirbtų koks nors Grybauskas, tuo labiau, kad jo vardas nėra įrašytas.

“Deja, vardas KGB dokumente neminėtas, tačiau tai yra visiškai normalu KGB dokumentuose, - teigia LL šaltiniai, - KGB agentu vardai niekada nėra paminėti. Tačiau, egzistuoja kita KGB sukurta legenda, pagal kuria minėto Grybausko vardas yra ne Polikarp(as). Iš kurio šaltinio atėjo tokia informacija, yra aišku, nes tiktai KGB žino tikra Grybausko vardą, o tas vardas nebus atskleistas, ypatingai ne prieš prezidentu rinkimu. Normalus pilietis būtinai negali sužinoti Grybausko vardo”.

Tas pats šaltinis mums teigia, kad vadinamąjį Lietuvos politinį elitą sudaro nemažai asmenų, kurių sąsajos su buvusia aukščiausia sovietine nomenklatūra remiasi stipriausiu - kraujo - ryšiu.

Kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos generalinio prokuroro Artūro Paulausko tėvas buvo KGB pulkininkas Stasys Paulauskas, jau niekam ne paslaptis. Gana plačiai buvo pasklidusios žinios, kad ir pats A.Paulauskas 1975 metais bandė įstoti į KGB, tačiau nebuvo priimtas tik dėl medicininės komisijos išvadų. 1975 metų lapkričio 24 dienos siuntime medicinos ekspertų komisijai rašoma: „Prašoma apžiūrėti pil. Paulauską Artūrą ir patikrinti sveikatą, patikrinimo tikslas - nustatyti, ar A.Paulauskas tinka darbui KGB organuose.

Komisijos išvadas prašoma pateikti drg. Grybauskui į KGB Lietuvos SSR kadrų skyrių.“ 1975 metų gruodžio 26 dieną karinė gydymo komisija konstatavo, kad jis operatyvinei tarnybai netinkamas.

Buvusio Seimo pirmininko, A.Paulausko biografijoje, kurią galima rasti oficialiuose Seimo puslapiuose internete, nuslėpta, kad A.Paulauskas dirbo LKP CK. Biografijoje, esančioje Generalinėje prokuratūroje, rašoma, kad 1988 metų gegužę A.Paulauskas pradėjo eiti LKP CK administracinių organų instruktoriaus pareigas, o tų pačių metų gruodį jis perėjo į LKP CK valstybinio teisinio skyriaus instruktoriaus pareigas. KGBLietuvos skyrius atsiskaitydavo LKP CK administracinių organų skyriui”.

Nors A.Paulauskas neigia, kad bendradarbiavo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, tačiau tai gali būti tiesa – juk A.Paulauskas ne bendradarbiavo, bet dribo skyriuje, kuris tam pačiam KGB vadovavo. Todėl į klausimą- ar vadovavo užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis – A.Paulauskas tikriausiai turėtų pasakyti “taip”. Nepaisant to, A.Paulauskas, kaip KGB savanoris, puikiausiai D.Grybauskaitei tiko kaip Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – tai dar viena daug ką pasakanti aplinkybė.

“A.Paulausko, kaip ir D.Grybauskaitės gyvenimai yra sukurtos legendos, - teigia mūsų šaltiniai, - A.Paulauskas buvo kuriamas kaip neva kovotojas su mafija (Dekanidzės ir Daktaro byla, kuriose A.Paulauskas netingėjo pats sėsti visuose teismo posėdžiuose, palaikydamas kaltinimą “mafijai”), D.Grybauskaitės gyvenimas taip pat buvo legenda – ji neva taip pat visą laiką kovojo su korupcija ir mafija, ir taip pelnė didelį visuomenės palaikymą.

Tai tipiški KGB metodai – sukuriama legenda, ir vėliau toks legendinis personažas visą gyvenimą tarnauja KGB. Tam, kad atsikratyti tokio įspūdžio, minėtas personažas nuolat turi kritikuoti Rusiją ir kelti jai demagogiškus reikalavimus – taip sustiprinamas įspūdis, kad tai ne KGB “įtakos” agentas”.

Minėtas LL šaltinis įsitikinęs, kad oficialioji D.Grybauskaitės biografija yra KGB sukurta legenda. Žurnalistė Rūta Janutienė, vos tik pradėjo domėtis D.Grybauskaitės biografija ir rado joje daug “juodųjų” skylių, kaip mat neteko darbo televizijoje TV-3, kuri atsisakė jos vienos populiariausių Lietuvoje laidos “Paskutinė instancija”.



R.Janutienė sakė, kad jeigu nebūtų lindusi prie minėtos temos, galėjo sau ir toliau linksminti žmones TV3, nes jau buvo aiškiai pasakyta, kad nelįstų į politiką. Žurnalistė įsitikinusi, kad reikalai Lietuvoje tampa itin panašūs į Rusiją, kurioje prezidentas V.Putinas televizijai numatęs vietą – linksminti žmonės, tačiau šiukštu nebandyti landžioti į politikų medžioklės plotus.

Todėl tai, kaip buvo susidorota su viena populiariausių laidų (ir tas susidorojimas praėjo labai tyliai, visit ą įvykį pamiršo jau kitą dieną po “Paskutinės instancijos” po eilinio D.Grybauskaitės šou), labai primena KGB ir V.Putino stilių – šantažuojant ir prievartaujant tą pačią neva nepriklausomo kanalo TV3 vadovybę. Pasirodo, kad prezidentūra ir čia sužaidė kaip tikri kgbistai – teigiama, kad TV3 kanalo vadovė buvo iškviesta ant kilimėlio, ir galimai šantažu priversta atleisti Rūtą Janutienę.

Kuo buvo šantažuojama kanalo vadovybė? LL šaltiniai teigia, kad šantažo objektas galėjo būti šios kanalo “etikos inspektoriaus” Sigito Babiliaus ryšiai su garsiąja premjero A.Kubiliaus dešiniosios rankos Vito Matuzo byla. Mat TV3 televizija buvo kažkaip įsivėlusi į šią istoriją, ir tas pats S.Babilius buvo apklaustas šioje byloje.







Ar D.Grybauskaitė yra lietuvė?

LL šaltiniai įsitikinę, kad būtent KGB ir sukūrė legendą apie D.Grybauskaitės biografiją ir jos tėvą, neva vairuotoju dirbusi Polikarpą Grybauską. “Mano tėvelis buvo vairuotojas”, - kaip kirviu nukirto prezidentė, kai išgirdo klausimą apie savo tėvus. Tačiau šis klausimas jai labai skausmingas, ir ji vengia daugiau bet kokių komentarų ta tema. Vietoj to renkasi tokias viešųjų ryšių akcijas, kaip Salomėjos Neries mokykloje – kai visos sukviestos televizijos filmuoja, kaip prezidentė įeina į savo buvusią mokyklą, ten sveikinasi su savo buvusia anglų kalbos mokytoją, ir tempia ją už liežuvio pasakyti, kad visi, kurie nemoka angliškai, yra kvailiai. Labai putiniškas metodas – tie, kurie dar kartais įsijungia rusiškus kanalus, mato, kaip susirūpinusiu veidu V.Putinas sprendžia, kaip padėti potvynio užtvindytiems valstiečiams ar pan. Tai labai skiriasi nuo vakarietiškos žurnalistikos, kur valstybių vadovams pateikiami tik kieti ir jiems labai nemalonūs klausimai. Į tokius klausimus D.Grybauskaitė tiesiog neatsakinėja (kaip “Paskutinės instancijos” atveju), arba kalba tik surepetuotus atsakymus į sutartus klausimus.



“Yra gausu įrodymu, kad "Polikarp" yra grynai rusiškas vardas, kaip ir "Valerija" (Grybauskiene-Gribovska) arba "Vitalija" (Korsakaite-Korsakova; palygink rusu kompozitoriaus Rimsskij-Korsakov pavarde), - teigia LL šaltiniai, - mums yra visiškai aišku, kad "informacija" apie vadinama "taksi vairuotoja Grybauską", kuri buvo paskleista  rusiškos kilmes Valerijos Gribovskos yra KGB sukurtos "legendos" dalis. Pati Polikarpovna – netiesiogiai -  liepė jai paskleisti melus”.

www.laisvaslaikrastis.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą